Abiturientai gręžiasi nuo Lietuvos

Abiturientai gręžiasi nuo Lietuvos

Kiekvienų mokslo metų pabaiga - naujas galvos skausmas mokyklas paliekantiems jaunuoliams. Vieni giria vis labiau populiarėjančias studijas užsienyje ir stengiasi išvažiuoti, kiti peikia mokslą svetimoje šalyje, tačiau skaičiai byloja apie "protų nutekėjimą". Pavyzdžiui, pernai Lietuvą į užsienį iškeitė beveik 23 proc. Klaipėdos abiturientų - beveik du šimtai jų įstojo į užsienio universitetus, per šimtą pasirinko kolegijas, dar maždaug tiek išvažiavo dirbti. Kiek abiturientų neteksime šią vasarą - dar neaišku, tačiau prognozės pesimistiškos.

"Tikėtis, jog išvykstančiųjų studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas mažės būtų naivu, tačiau konkrečiai pasakyti, kaip kis jų skaičius šiais metais palyginant su praėjusiais, būtų sudėtinga" - tvirtina Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė.

"Tikslų išvažiavusių ar ketinančių tai padaryti abiturientų skaičių pasakyti sunku, nes jie dar negavę brandos atestatų, nėra iki galo apsisprendę", - sako kalbų mokyklos, rengiančios moksleivius IELTS (International English Language Testing System) egzaminui, "Kalba.lt" Klaipėdos skyriaus pardavimų vadybininkė Eglė Gudelevičiūtė.

Tikslių duomenų pateikti negali ir Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, statistikos apie masiškai išvykstančius abiturientus iš viso nėra. Jos nuomone, moksleivių emigracijos problema tėra stereotipas.

"Jei taip būtų, mažėtų stojimų aktyvumas Lietuvoje. Šiemet prašymus studijuoti mūsų šalies aukštosiose mokyklose jau pateikė beveik 34 tūkst. žmonių", - mintis dėstė viceministrė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam prėmimui organizuoti duomenimis, pernai iš viso prašymus studijuoti pateikė 39 277 norinčiųjų, iš kurių įstojo tik 29 989.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausioji specialistė Vida Bubliauskienė teigia, jog tiksli informacija apie 2011-aisias bendrojo lavinimo mokyklas baigusius moksleivius mokyklos bus tik rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Tačiau pernai Lietuvą į užsienį iškeitė beveik 23 proc. miesto abiturientų. Iš 1 847 brandos atestatą gavusių moksleivių net 194 įstojo į užsienio universitetus, 104 pasirinko kolegijas, 124 išvažiavo dirbti.

Pagal UCAS (UK Universities &Colleges Admissions Service) sistemos pateiktą statistiką, šiais metais prašymus studijuoti Didžiojoje Britanijoje pateikė 28 proc. daugiau Lietuvos abiturientų nei pernai. 2010-aisiais užregistruoti 2 501 stojimo prašymai, o šiemet - net 3 209.

N. Putinaitė nebijo, jog į Didžiąją Britaniją išvykstančiųjų skaičius vis didėja. Prašymas - dar ne išvykęs studentas, įsitikinusi viceministrė. Jos nuomone, dėl Didžiojoje Britanijoje vykdomos finansų reformos kilsiančios studijų kainos turės įtaką lietuvių apsisprendimui.


Abejotina kokybė?

Paklausta, kodėl jaunimas renkasi studijas užsienyje, "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė prisipažįsta negalinti to pasakyti. Galbūt, sako direktorė, jauni žmonės Lietuvoje nemato ateities perspektyvų, įsivaizduoja būsią svetimo krašto pranašais, mano, kad neabejotinai sulauks sėkmės.

Patys moksleiviai Lietuvos aukštosiose mokyklose pasigenda studijų programų įvairovės. Vytauto Didžiojo gimnaziją šiemet baigęs ir psichologiją Varviko universitete Didžiojoje Britanijoje studijuoti ketinantis abiturientas Lukas Stumbra tvirtina, jog Vilniaus universiteto teikiamų bakalauro studijų programų jam nepakanka. Filosofijos fakulteto bendrosios psichologijos katedra siūlo tik vieną.

Julija Juodzevičiūtė.

Moksleiviams abejonių kelia ir studijų kokybė.

"Nusprendžiau studijuoti užsienyje, nes nebuvau patenkinta tuometine studijų kokybe ir galimybėmis Leituvoje", - atvirauja pernai "Žemynos" gimnaziją baigusi ir Škotijoje farmaciją studijuojanti Joana Momkutė.

Į klausimą, iš ko sprendžia, kad gimtinėje kokybė prastesnė, Roberto Gordono universiteto pirmakursė neslepia, jog iš dalies kliovėsi gandais ir draugų bei giminių patirtimi. "Žmonių, kurie Lietuvoje baigę studijas nerado darbo", - priduria studentė.

Kompiuterių mokslus Edinburge studijuosiantis "Ąžuolyno" gimnazijos abiturientas Ignotas Šulženko pritaria, kad Lietuvos aukštojo mokslo kokybė nepatenkina jaunų žmonių ambicijų.

Lukas Stumbra.

"Noriu tapti mokslininku ir dėstytojauti po universiteto baigimo, o Lietuvoje net ir VU studijuojant labai sunku įgyti žinias, atitinkančias pasaulinį lygį. Informatikos sričiai valstybės skiriamų lėšų nepakanka, todėl studijos Lietuvoje nebūtų lygiavertės", - įsitikinęs jaunuolis.

Priekaištus dėl studijų Lietuvoje kokybės N. Putinaitė atremia sakydama, jog į geriausius pasaulio universitetus įstoja tik maža dalis išvykstančių lietuvių, o šalyje vykdomų studijų kokybė nenusileidžia "pakankamai prastiems" didžiosios dalies emigravusio jaunimo pasirinktiems užsienio valstybių universitetams.


Valdžios veiksmai - beviltiški

I. Šulženko taip pat skundžiasi mokinių motyvacija. Informatika besidomintis vaikinas nusivylė iš draugų išgirdęs, kad kai kurie Lietuvos universitetų studentai nesulaukdami bausmių už nusirašinėjimą iš viso nustoja mokytis. Jo nuomone, būnant tarp tokių žmonių sumažėja net pačių stropiausių studentų noras dirbti.

"Juk ne veltui sakoma, kad geriau būti kvailam tarp protingų negu protingam tarp kvailų..." - teigia Ignotas.

Bet didžiausią nusivylimą abiturientui kelia "desperatiški ir neapgalvoti valdžios siūlomi įstatymų projektai". Birželį Seimo nario Andriaus Burbos parlamentui pateiktame rezoliucijos projekte dėl demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo siūloma valstybės finansuojamus aukštųjų mokyklų absolventus įpareigoti tam tikrą laiką dirbti Lietuvoje arba valstybei grąžinti studijų kompensavimo išlaidas.

"Didesnės nesąmonės nesugalvosi. Mokyklą baigi nuostabiais pažymiais, iš egzaminų susirenki šimtukus, nestoji užsienin, nes jauti kažkokį prieraišumą ir pareigos jausmą padėti Lietuvai, baigi europinio lygio neatitinkantį universitetą, gauni bevertį diplomą ir dar privalai už tai susimokėti?" - net Seimo nariams nepatikusiu ir jų nepatvirtintu projektu piktinasi I. Šulženko.

Reikalavimai - paprastesni

O kad į užsienį lengviau įstoti - ne mitas. Vardindamas priežastis, kodėl pernai apsisprendė nelikti Lietuvoje ir išvyko į Škotiją studijuoti finansų, klaipėdietis Augustinas Butkus pabrėžia, jog tai reikalavo mažiau pastangų.

"Aberdyno universitetą pasirinkau, nes mokslas nemokamas ir stojimo reikalavimai daug paprastesni. Kad gautum universitetinį išsilavinimą, tau nereikia laikyti valstybinių egzaminų", - aiškina studentas.

Joana Momkutė. 

Prie sprendimo emigruoti prisideda ir žmonės iš šalies.

"Kai kurie mokytojai sakydavo: "Važiuokit, ką jūs čia veiksit?". Tą patį kartodavo giminės ir draugai", - pasakoja Vilniaus universitete lietuvių kalbą studijuoti ketinanti "Vėtrungės" gimnazijos abiturientė Julija Juodzevičiūtė.

"Jeigu mes visi išvažiuosim, nieko nebeliks", - nuogastauja būsimoji studentė, prisipažinusi, jog niekada negalvojo apie studijas užsieny.

Jei būtų ministru...

Valdžios atstovai, deja nelabai sėkmingai, suka galvas, kaip išlaikyti mokyklą baigusius jaunuolius šalyje. Tačiau ir patys abiturientai turi idėjų, kurios, jų nuomone, sustabdytų protų nutekėjimą.

Pasak L. Stumbros, valstybė galėtų finansuoti vieną 580 Lt kainuojantį IELTS egzamino laikymą su sąlyga, kad baigęs studijas studentas grįžtų į Lietuvą. Tiesa, valstybė turėtų užtikrinti, jog jis gaus savo kvalifikaciją atitinkantį darbą.

I. Šulženko siūlo sekti Estijos pavyzdžiu. Anot jo, Estijos valdžia, mainais už grįžimą ir darbą tėvynėje gabiems ir perspektyviems studentams finansuoja mokamas studijas užsienyje. "Neblogai, jei ir Lietuvoje taip būtų", - samprotauja jaunuolis.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder