Pabaiga. Pradþia 126-ajame numeryje
Tęsiame pasakojimą apie Airijoje dirbančių žuvų apdorotojų ir žvejų, kuriuos įdarbino UAB "Jūreivystės konsultacijos", darbo ir gyvenimo sąlygas. Tai, kad šiems žmonėms pasisekė pakliūti pas gerus šeimininkus, kurių nuoširdumas ir gerumas tiesiog stebina, bendrovės direktoriaus Vytauto Petrulio manymu, yra nemažas Lietuvos ambasados Anglijoje darbuotojų nuopelnas.
Airiai nepyksta, kad į jų šalį dirbti masiškai važiuoja žmonės iš kitų šalių. Prieš 15 metų, kai Airija dar nebuvo Europos Sąjungos narė, šalyje buvo žemas pragyvenimo lygis ir airiai taip pat masiškai emigravo į Ameriką, į Australiją.
Paklaustos ar "nelegalai" Airijoje gaudomi, ten dirbusios moterys sakė, jog didesniuose miestuose, tokiuose kaip Dubline, būna, kad žmogus yra sustabdomas ir paprašoma jo dokumentų, t. y. jis turi turėti vadinamąjį laikiną airišką pasą. Jo neturintiems gali kilti problemų. Pasak moterų, mažesniuose miesteliuose to nėra.
Pasak V. Petrulio, vis dėlto, kadangi į Airiją pradėjo labai daug įvažiuoti žmonių, airiai imasi apsaugos priemonių. Prie policijos yra įkurtas padalinys, kurio pareigūnai pradės važinėti ir po visą šalį ir tikrinti, ar emigrantai turi airiškus sertifikatus. Jo neturintieji bus deportuojami ir dvejus metus negalęs legaliai įvažiuoti į šalį.
Rastas tik 1 inžinierius
Asmens dokumentai, pateikti "Jūreivystės konsultacijoms", Airijoje atsiduria tik po mėnesio. Pasitaiko, kad kompanija bankrutuoja, tada dokumentai grąžinami "Jūreivytės konsultacijoms", ši juos siunčia kitai kompanijai ir t. t. Todėl procesas kartais užsitęsia ilgai. Jeigu viskas gerai, normalus išvažiavimo laukimo laikas yra nuo 4 iki 6 mėnesių. V. Petrulio teigimu, pastaruoju metu airiai nebenori priimti dirbti žmonių, kuriems daugiau nei 50 metų, nes turi didžiulį samdomų darbininkų pasirinkimą ne vienoje šalyje.
Beje, "Jūreivystės konsultacijos" jau darbina ne tik žuvies apdorotojus ir žvejus, bet ir norinčius dirbti viešbučiuose, supermarketuose pardavėjais, pakuotojais. Jau pradėjo žmonės važiuoti dirbti žemės ūkyje, statybose. Reikalingi netgi inžinieriai, tačiau jie privalo labai gerai mokėti inžinerinę anglų kalbą ir dirbti pagal europinius inžinerinius standartus. Nors airiams reikėjo 30 inžinierių, kol kas V. Petruliui pavyko surasti tik vieną inžinierių energetiką 53 metų Kęstutį Joną Bendoraitį, kuris važiuoja į Airiją statyti elektrinės.
Blogiausia, jei nėra žuvies
Alinai Šatienei, Airijoje dirbusiai 5 mėnesius, pasakojo, jog aštuonios moterys iš Lietuvos gyveno dideliame name su visais patogumais: keturios viename namo gale, keturias - kitame.
Darbo sąlygos irgi buvo neblogos. Iš pradžių teko imti ikrus iš silkių, paskui doroti skumbres. Kadangi šie metai Airijoje buvo prasti, nebuvo žuvies, tai maždaug du mėnesius, kai žuvies atsirado, teko dirbti po 12-13 valandų per dieną.
Beje, už maistą, už butą reikia užsimokėti patiems. Grubiai skaičiuojant, net jeigu ir nėra daug darbo, Airijoje dorojant žuvį galima uždirbti apie 400 litų per savaitę, t. y. pakanka prasimaitinti ir užsimokėti už butą, tačiau atsidėti pinigų beveik nelieka. Būdavo ir tokių savaičių, kad tekdavo per savaitę dirbti tik dvi dienas. Jeigu darbo yra, uždirbama per savaitę ir 600, ir 800 Lt, ir daugiau.
Šeimininkai padovanojo koncertą
Audronė Cesevičienė išvažiavo dirbti į Airiją su pirmąja 18 žmonių grupe. 5 iš jų liko dirbti Dubline, o 13 Dinglės miestelyje pjaustė papilves silkėms ir ėmė ikrus. Tai buvo sezoninis darbas ir po dviejų mėnesių jis baigėsi. Žmonės sunerimo, skambino "Jūreivystės konsultacijų" direktoriui. Jiems buvo surasti darbai kituose miestuose, kitose įmonėse.
Penki žmonės pateko į Veksfordo miestelį, į įmonę, kurioje darbas buvo stabilus. Ceche, kuriame grojo muzika, reikėjo dėlioti į dėžutes vėžius. Buvo dirbama nuo 8 iki 17 val. kasdien, o penktadienį - nuo 8 iki 14.30 val. Nereikėjo dirbti nei per išeigines, nei viršvalandžių. Uždarbis priklausė nuo to, kiek padarai.
Esant tokioms sąlygoms daugelis lietuvių, kurie labiau mokėjo anglų kalbą, susirado papildomo darbo - savaitgaliais dirbo viešbučiuose. Audronė sakė, jog airiai yra labai malonūs žmonės, jie darbininkus iš kitų šalių sutinka ne kaip konkurentus, o kaip draugus.
Kai ji dirbo viešbutyje, visada pietavo su jo šeimininkais. Atsisveikinant, kai viešbutis buvo uždaromas žiemos sezonui, šeimininkė savo darbuotojas nuvežė į Dubliną, į populiaraus airių estradinių dainų atlikėjo koncertą, kuris per koncertą šeimininkės vardu pasveikino žmones, atvykusius iš Lietuvos.
"Vėl traukia sugrįžti į airiją, nes mūsų visuomenėje mes esame kaip ir nereikalingi, bedarbių randasi vis daugiau ir daugiau",- sakė Audronė.- Gerai, kad bent yra tokių firmų, kurios sudaro galimybę išvažiuoti oficialiai, kad nereikia vykti į nežinią. Mes išvažiavome į Airiją, toje šalyje mokėjome mokesčius, buvome toleruojami žmonės, nejautėme jokios diskriminacijos. Gyvenant normalų gyvenimą ten galima susitaupyti ir parsivežti pinigų į Lietuvą."
Moterys džiaugiasi, kad išvažiavusios dirbti į svetimą šalį neturėjo jokių rūpesčių. Visur jos buvo sutiktos ir palydėtos iki vietos. Visos moterys buvo apsidraudusios. Vienintelis blogumas tai, kad žuvies nebuvo nuolatos. Patys airiai per 20 metų neprisimena tokių blogų metų kaip šiemet, kad būtų tiek daug štormų.
Norėtų gyventi Airijoje
Lietuvoje nerandančios darbo moterys važiuoja į Airiją palikdamos Lietuvoje vaikus prižiūrėti arba vyrams, arba močiutėms, arba draugams. Problemų paskambinti į namus ir pabendrauti su vaikais nėra. Beje, ne viena jų jau norėtų išsivežti į Airiją vaikus, vyrus ir likti gyventi šioje šalyje.
Moterys pasakojo, jog latviai, kurie Airijoje dirba jau dvejus metus, išsikviečia gimines paatostogauti. Kai kurie giminaičiai per tokias atostogas net padirbo ir šiek tiek užsidirbo.
Viena iš merginų ten susilaukė vaikučio, kuris automatiškai tapo Airijos piliečiu. Beje, užjūryje ieškodami laimės susitiko klaipėdietė ir kaunietis. Prabėgs keleri metai ir vaiko tėvai gaus Airijos pilietybę.
Airijoje nevagiama
Kai kurios moterys dirbo Baltimorėje. Tai nedidelis miestelis panašaus dydžio kaip mūsų Juodkrantė. Apskritai Airijoje daugiausia maži miesteliai, išskyrus kelis didesnius. Į Lietuvą grįžusios moterys pasakojo, jog airiai yra labai pamaldūs ir rimti žmonės. Kiekvieną sekmadienį airiai šeimomis eina į bažnyčią. Net vairuotojas važiuodamas pro bažnyčią persižegnoja. Kadangi lietuviai kaip ir airiai yra katalikai, todėl pastarieji noriai bendrauja su lietuviais.
Ina Chantemirova, atidirbusi Baltimorėje du su puse mėnesio, gavo žinią, kad Klaipėdoje mirė jos motina. Kitą dieną šeimininkai jai nupirko biznio klasės bilietą į Lietuvą ir padovanojo. Jai buvo duota 10 dienų pabūti Lietuvoje. Be to, šeimininkai netgi užpirko mišias.
Regina Pocienė Lietuvoje neturėjo darbo beveik metus. O Airijoje ji daug ką galėjo sau leisti. Kartą dirbant jai buvo bloga pasidarę. Buvusi tuoj pat pasodinta, jai davė vaistų. Tokių nuoširdžių žmonių Regina sako dar nebuvo mačiusi.
Dar lietuvius nustebino stebėtinas airių sąžiningumas. Jie supermarketuose nusiperka prekių, už jas sumoka, palieka vežimėliuose ir išeina kur nors, o grįžę po kiek laiko ir viską randa.
Stebino įmonių savininkai, turtingi žmonės, nebijantys jokio paprasto darbo savo įmonėje. Jie ir bendraudami su savo samdiniais nesistengia parodyti savo pranašumo. Tačiau mokydami dirbti labai mėgsta, kad jų būtų atidžiai klausoma ir kad būtų daroma taip, kaip jie prašo.
Pasitaiko ir teršiančių Lietuvos vardą
V. Petrulis sakė, jog vis dėlto iš tų žmonių, kuriuos siuntė "Jūreivystės konsultacijos", jau yra ir išvytų iš Airijos. Dvi merginos, pasak jo, ieškojo moteriško darbo. Buvo lietuvaičių, neįstengusių nepasisavinti airių paliktų daiktų, kelis kartus pagautų ir paprašytų išvažiuoti iš šalies.
Kad ir kaip bebūtų keista, V. Petrulį yra apgavę ir du jūreiviai. Vienas mechanikas išvažiavo, o po mėnesio paskambinęs šeimininkas skundėsi, jog atsiųstasis žmogus neskiriąs vidaus degimo variklio nuo skalbimo mašinos. Pasirodo jis buvo nusipirkęs diplomą. Vienas tralų meistras irgi pateikė visus būtinus dokumentus, tačiau Airijoje paaiškėjo, kad jis nėra matęs tralo, neskiria tralo galo nuo tralo sparno.
Tarp grąžintų lietuvaičių yra ir tokių, kurie paprasčiausiai tingėjo dirbti. Beje, airiai skundėsi, kad kai kurie žmonės iš Lietuvos stiklinėmis geria degtinę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą