Klaipėdos miesto taryboje
Klaipėdos miesto savivaldybė, labai pradžiugindama gamtosaugininkus, tvirtina negalinti organizuoti miesto ir rajono bendrojo plano rengimo, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepateikia reikiamos informacijos apie būsimą giliavandenį uostą.
Klaipėdos universiteto mokslininkai, rengdami bendrojo plano dalis, jau yra beveik užbaigę Gamtinio karkaso, Aplinkos apsaugos bei Socialinę dalis, tačiau jose yra neįvertinta giliavandenio uosto dalis.
"Plano rengėjai negalėjo to atlikti, nes Uosto direkcija nuo 2004 metų birželio nepateikė prašomos studijos lietuvių kalba, nevykdė poveikio aplinkai procedūrų", - rašoma vicemero Vidmanto Plečkaičio pasirašytame kreipimesi į Uosto direkcijos generalinį direktorių Sigitą Dobilinską.
Pasak Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, Savivaldybė ir plano rengėjai negali tęsti darbų, nes yra daug neaiškumų - japonų pateiktos giliavandenio uosto studijos siūlymai yra prieštaringi, ir plano rengėjai jų esą nesupranta. Daug neaiškumų neva turėtų išspręsti atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
Klaipėdos miesto tarybos posėdyje dalyvavęs Klaipėdos apskrities gamtosaugos draugijos "Baltijos klubas" pirmininkas Ramūnas Kapušinskas, išklausęs informaciją apie giliavandenio uosto statybos galimybę Melnragėje, sakė esąs patenkintas Savivaldybės pozicija.
"Žalieji supranta, kad tai - labai rimtas klausimas, skubinti ir iki galo neįvertinti poveikio aplinkai negalima. Giliavandenis uostas turės įtakos visai Melnragei, o Girulių girios gali net nebelikti - bus tiesiami plentai, geležinkeliai. Be to, japonų studijoje, kurios šeši tomai yra tik anglų kalba, nustatyta, jog kranto būklė į šiaurę nuo uosto gali tapti labai nestabili. Lietuvių kalba pateiktoje studijos santraukoje nėra rašoma, kad net iki 70 metrų kranto gali būti išplauta", - sakė R. Kapušinskas.
Pasak S. Dobilinsko, Uosto direkcija kol kas nesiėmė atlikti poveikio aplinkai vertinimo todėl, kad tai esantis labai daug kainuojantis darbas - tiek lėšų, tiek laiko atžvilgiu.
"Poveikio aplinkai vertinimas kainuotų labai daug, todėl LR Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas paskyrė jį atlikti Susisiekimo ministerijai. Jis turėtų atsieiti mažiausiai pusę milijono litų. Aš už tai, kad giliavandenis uostas būtų miesto detaliojo plano sprendiniuose, bet prieš tai turi būti atlikti labai rimti tyrimai", - sakė S. Dobilinskas.
Generalinis direktorius patikino, jog melnragiškių gyvenimo kokybė esantis labai svarbus klausimas, o žmonių nepasitenkinimas dėl giliavandenio uosto kylantis dėl to, jog visuomenė yra nepakankamai informuojama.
Anot S. Dobilinsko, krantų plovimo ar kitos galinčios iškilti problemos bus sprendžiamos atlikus poveikio aplinkai vertinimą.
"Pagal japonų atliktą studiją mažiausiai poveikio aplinkai būtų uostą statant ne pietinėje ar vidurinėje miesto dalyje, o šiaurinėje, būtent ties Melnrage", - tikino S. Dobilinskas.
Šių metų sausio 21 dieną Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas jau nusprendė iš esmės pritarti Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros atliktoje Klaipėdos uosto plėtros studijoje pateiktai giliavandenio uosto koncepcijai.
Susisiekimo ministerijai pavedama atsižvelgiant į bendrojo plano pakeitimus organizuoti giliavandenio uosto poveikio aplinkai vertinimą ir tyrimus bei kartu su Finansų ministerija išnagrinėti galimus jo statybos finansavimo šaltinius.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pavedama, o Savivaldybei siūloma pagal pateiktą giliavandenio uosto koncepciją atlikti bendrojo miesto plano pakeitimus, numatant giliavandenio uosto statybos galimybę ir teritorijas automobilių bei geležinkelių keliams.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą