Akademikai pritarė skalūnų dujų paieškai

Akademikai pritarė skalūnų dujų paieškai

Antradienį Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas patvirtino komisijos išvadą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje galimybių, kurioje šiems procesams iš esmės pritarė. Trečiadienį į posėdį dėl skalūnų dujų rinksis Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai, remdamiesi mokslininkų nuomone, jie parengs Vyriausybei savo išvadą.

Komisija pritarė

Kaip „Respubliką“ informavo LMA komisijos vadovas prof. Vytautas Basys, iš esmės mokslininkai skalūnų dujų žvalgymui Vakarų Lietuvoje pritaria, nes „mokslo žmonės nori mokslą tęsti toliau“, tačiau dėl skalūnų dujų gavybos kelia tam tikrų sąlygų. Pasak jo, atliekant žvalgybą, galima gauti daug naujų duomenų, kuriuos reikia įvertinti prieš pradedant skalūnų dujų gavybą, jei ji kada nors bus pradėta. Tačiau reikia patobulinti kai kuriuos Lietuvoje galiojančius teisės aktus, susijusius su tokia veikla.

„Įstatymai turi trūkumų, nes, pavyzdžiui, juose net nėra apibrėžimo, kas yra skalūnų dujų telkinys, - sakė LMA atstovas. - Tad galbūt net reikėtų priimti atskirą skalūnų dujų gavybos procesus reglamentuojantį įstatymą. Ypatingas dėmesys, mokslininkų manymu, turi būti skiriamas poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimui. Kitaip sakant, esminis klausimas - kaip kas bus daroma, kaip bus reglamentuojama ir kaip kontroliuojama“.

Pagrindinis reikalavimas, kuris, mokslininkų manymu, turi būti keliamas, - žvalgybos užbaigtumas. Kitaip sakant, apie gavybą būtų galima pradėti kalbėti tik tada, kai bus ištirtas skalūnų dujų paplitimas, generuojančių uolienų parametrai, galimi geologiniai ir išgaunami dujų ištekliai, jų energetinė ir ekonominė vertė.

Mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų.

Reikia žinoti, ką turime

LMA sudarytai komisijai savo nuomonę buvo paprašyta pateikti Geologijos ir geografijos instituto geologė habil. dr. Onytė Zdanavičiūtė, kurios specializacija - naftos ir dujų paieška. „Respublikai“ mokslininkė teigė, kad Lietuvoje šiuo metu „ratai statomi prieš arklį“ ir neaišku, kaip važiuoti.

„Naftos gavyba Lietuvoje jau vyksta daugiau nei 20 metų ir tai parodė, kad mūsų įstatymai nėra blogi, - sakė O.Zdanavičiūtė. - Viskas yra reglamentuota, vyksta etapais. Pirmame etape - angliavandenilių paieška ir žvalgyba, skaičiuojami ištekliai, daromi poveikio aplinkai tyrimai ir tik tada suteikiamas leidimas gavybai. Gavyba neprasidės iškart“.

Geologė pritaria Geologijos tarnybos viršininko Juozo Mockevičiaus minčiai, kad nuo žvalgybos iki gavybos - kaip iki Mėnulio. Pavyzdžiui, naftos telkinių Lietuvoje buvo ieškoma vos ne 10 metų. Tai, kad paieškai naudojama seismika ar bus gręžiami gręžiniai - nieko naujo, tokie dalykai tyrimams Lietuvoje jau naudojami seniai.

„Čia pat, kaip aš sakau, „už upelio“ - Kaliningrado sritis, kur eksploatuojami 4 naftos telkiniai. Jeigu tai turėtų neigiamos įtakos gamtai, Lietuvą tai greitai pasiektų, nes gelmėse nėra sienų“, - sako mokslininkė.

Dabartinės gręžinių apsaugos technologijos, anot pašnekovės, labai aukštos. Be to, Lietuvos geografija yra labai palanki, nes ta dalis, kurioje planuojama ieškoti skalūnų dujų, uždengta molio sluoksniais, tad tas „plėšymas“ niekaip nepasieks geriamojo vandens.

O.Zdanavičiūtės manymu, skalūnų dujų žvalgybos galbūt baiminamasi vien dėl to, kad angliavandenilių paieškai reikia labai daug finansinių išteklių ir ji yra labai rizikinga: 50 proc. tikimybė, kad dujų bus, o likę 50 proc. - kad jų nebus. Egzistuoja net 90 proc. tikimybė, kad net ir radus dujų neapsimokės eksploatuoti. Mat kalbama apie labai mažą Lietuvos dalį, kur organinės medžiagos brendimo laipsnis pakankamas, kad generuotų skystus produktus, ir tik 30 proc. - dujinius angliavandenilius.

Mokslininkė įsitikinusi: reikia žinoti, ką turime, nes nežinojimas dažniausiai ir skatina sakyti „ne“. Kuo daugiau bus informacijos, tuo tikslesnės bus prognozės. „Tad tegul pasižiūri - gal atras nedidelių naftos telkinukų. Be to, žmonės turės darbo, o tame rajone - didelis nedarbas“, - sakė ji.

Reikia tikėti mokslu

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto biochemikas dr. Simonas Laurinavičius mano, kad reikia atlikti skalūnų dujų žvalgymo darbus ir išsiaiškinti, ką turime. O prieš pradedant nerimauti dėl žvalgybos ar gavybos saugumo ir galimai keliamų pavojų reikia išanalizuoti mokslinius įrodymus.

„Kadangi užsiimu mokslu, manau, kad reikėtų labiau pasitikėti moksliniais tyrimais ir jų rezultatais - tai labai svarbūs rodikliai, - sako S.Laurinavičius. - Kokių nors grėsmių visada yra. Net ir vežant krovinius traukiniu yra grėsmė, kad gali įvykti avarija. Laikantis darbų saugos reikalavimų tą riziką galima sumažinti iki minimumo. Technologijos, kurios kiekvienais metais tobulėja, tą riziką ir mažina“.

Biochemikas teigė išanalizavęs informaciją apie Lietuvoje žvalgymo metu naudojamas chemines medžiagas. Kai kurios jų gali sukelti nemalonumų, jei naudojamos grynos, tačiau visų jų koncentracija yra minimali. Kai kurios medžiagos buityje naudojamos kaip maisto papildai ar dedamos į maisto produktus. Tad visiškai gali būti, kad žmonės daugiau tų medžiagų gauna naudodami jas buityje, nei gautų įvykus kokiam incidentui.

„Kiek man teko girdėti, Lietuvos aplinkosauginiai įstatymai yra vieni iš griežtesnių Europos Sąjungoje, tad laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų kokių nors didesnių grėsmių dėl skalūnų dujų žvalgybos neturėtų kilti“, - sakė mokslininkas.

Visiems būtinas aiškumas

„Skalūnų dujos, jų žvalgyba ir išgavimas yra vienas nuo kito neatsiejami geri dalykai. Manau, bijome, kad radę nesugebėsime tvarkytis. Kai nieko neturi - tai ir nereikia nieko, o kai turi, reikia spręsti - ką dabar daryti, kyla daug papildomų problemų“, - „Respublikai“ sakė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas geologas dr. Saulius Gulbinskas.

Jis teigė nematantis skalūnų dujų žvalgybos pavojų, nes ir dabar panašūs darbai yra atliekami laikantis tam tikrų technologinių reikalavimų ir jokių problemų nekilo - visos tos pačios technologijos yra taikomos dabartiniuose naftos žvalgybos procesuose. Tokios pat technologijos kaip išgaunant skalūnų dujas taikomos ir naftos išgavimo procese - skirtumas tik tas, kad siekiant išgauti skalūnų dujas būtų išgręžta gerokai daugiau gilių gręžinių ir atliktas didesnio masto hidraulinis plėšymas.

„Klausimas tik dėl intensyvumo, atitinkamos darbo kultūros užtikrinimo ir tvarkingo procedūrų atlikimo vadovaujantis galiojančiais įstatymais, - sakė specialistas. - Mūsų įstatymai tikrai reglamentuoja viską, kas būtų reikalinga pradėti net skalūnų dujų gavybą - turiu omenyje poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo dalykus“.

Kadangi tai vis dėlto yra Lietuvai strategiškai gana svarbus objektas, S.Gulbinsko manymu, būtinas aiškumas - visa veiksmų programa turėtų būti labai konkrečiai išdėliota: kas yra žvalgybos darbai, kada jie atliekami, kada vertinamas poveikis aplinkai, sveikatai, kaip turėtų būti parenkamos ir įrengiamos gręžimo aikštelės ir t.t. Tada ir investuotojams, ir atliekantiems darbus, ir valstybės institucijoms viskas būtų aiškiau. Tokia programa turėtų būti pateikta ir visuomenei, kad nebūtų klaidinimo, neaiškumo, neteisingų interpretacijų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder