Algirdas Butkevičius pabūgo keliauti su verslininkais, šie jaučiasi atstumti

Kelionė užsakomuoju reisu būtų trukusi apie 8 val., dabar Premjeras sugaišo 17 val. Bilietas būtų kainavęs 4 tūkst. Lt, dabar kainavo 6 tūkst. Lt. Verslininkai sako, kad praeityje tokie skrydžiai buvo įprasti – taip skrido prezidentai ir premjerai, taip tebeskraido latviai ir estai, tačiau išvadinti oligarchais Lietuvos verslininkai sako jaučiasi lyg atstumiami, priešinami su valstybe.

Kad ateityje nekiltų jokių problemų, Vyriausybė rengiasi patvirtinti oficialių vizitų organizavimo taisykles. Jose bus numatoma ir tvarka, kaip organizuoti bendras keliones su verslo atstovais.

Prieš mėnesį tuometė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė į Kazachstane vykusį verslo forumą skrido bendrovės „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu. Ministrei ir pulkeliui lydinčiųjų bilietai kainavo penkis kartus pigiau nei kitiems lėktuvo keleiviams. Taip lėkdama B. Vėsaitė net šešiomis valandomis aplenkė reisiniais lėktuvais skridusius kitus 30 Lietuvos delegacijos narių, tarp jų ir kolegą iš Ministrų kabineto. Po šio ministrės pasiskraidymo prezidentė išsikvietė jos viršininką premjerą Algirdą Butkevičių. Apie ką jie kalbėjosi, tegalime nuspėti, tačiau B. Vėsaitė labai greitai neteko ministrės portfelio. Po šio skandalo valdžios vyrai kratosi verslininkų draugijos, pastarieji jaučiasi atstumti.

„Lietuvoje matosi mąstymo tendencija, kad reikia kartais būti atsargiems bendraujant su verslininkais. Nepamatuoti pasakymai, kad čia yra kažkokie oligarchai, bandymas atstumti verslą ir statyti jį į poziciją prieš valstybę, manau, niekur neveda“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Šią savaitę į Turkmėnistaną vykęs premjeras ir jį lydėję asmenys taip pat turėjo galimybę per 4 val. pasiekti tikslą, jei būtų skridę verslininkų užsakytu lėktuvu, tačiau to daryti nepatarė tarnybinės etikos sargai.

„Svarstėme variantą skristi kartu su verslininkais visiškai užpildžius lėktuvą. Norėčiau tą pabrėžti – užpildžius lėktuvą, o užpildymo galimybė buvo beveik 100 proc. Kiek supratau, kaina vienam žmogui preliminariai buvo apie 4 tūkst. Lt. Kai skridome reguliariais reisais, kaina buvo apie 6 tūkst. Lt. Dar reikėtų pabrėžti laiko sąnaudų aspektą, daug ilgesnis laikas buvo skirtas kelionei – maždaug 17 valandų ir į priekį, ir atgal“, – pasakoja Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Verslo atstovai sako, kad norint išeičių galima surasti, tik kelionės organizavimo naštą turėtų užsikrauti valstybės institucija.

„Verslininkai be problemų nusipirktų vietas lėktuve ir gal tada tų skrendančių verslininkų niekas nekaltintų kažkokiais pažeistais interesais, skrendant su valdžia viename lėktuve. Gal tiesiog reikia apsukti viską antraip“, – svarsto R. Dargis.

Vyriausybės kancleris aiškina, kad dėl griozdiškų procedūrų tai yra neįmanoma misija.

„Nebuvo laiko atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Neužteko laiko, kad pati kanceliarija galėtų pasirūpinti tokiu užsakomuoju lėktuvu. Jeigu mes patys būtume ieškoję to lėktuvo, sunku pasakyti, ar tai nebūtų vėlgi traktuojama kaip galimi pažeidimai“, – teigia A. Mačiulis.

Tad į Turkmėnistaną valdžia ir verslininkai vyko skirtingais maršrutais ir skirtingomis dienomis. Verslininkus vienijančių organizacijų atstovai piktinasi, kad nuo šiol valstybės vadovai jų kratosi it didžiausio blogio, nors visame pasaulyje valstybių vadovai verslu rūpinasi.

„Kada prezidentas buvo V. Adamkus, man pačiam teko kartu su juo delegacijoje skraidyti į įvairius verslo forumus, tarpvalstybinius susitikimus ir tai buvo norma. Skrido latviai tokiu pačiu būdu, taip pat estai. Mūsų valdžia skrido atskirai, verslininkai – atskirai, lyg mes turėtumėm dvi Lietuvas. Vieną – verslo Lietuvą, kitą – mūsų valdžios Lietuvą, kuri turi tam tikrus sąlyčio taškus, bet labai vengia turėti juos tamprius“, – sako Pramonininkų konfederacijos pirmininkas R. Dargis.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikina, kad valstybė verslininkų tikrai neatstumia, mūsų šalies diplomatai nuoširdžiai rūpinasi, konsultuoja, o prireikus – gelbsti užsienyje verslą plėtojančias Lietuvos įmones. Maža to, URM planuoja steigti Ekonominės diplomatijos tarybą, kuri koordinuos įvairių asocijuotų verslo ir valstybės institucijų darbą, siekiant pritraukti investicijų į Lietuvą ir padėti norintiems užsienyje rasti naujų rinkų. Ministras sako nemanąs, kad tokia bendra veikla galėtų užtraukti įtarimų šešėlį.

„Matot, reikia atskirti pelus nuo grūdų. Sakyčiau, be jokios abejonės, labai teisinga reikalauti, kad politikai neįsiveltų į abejotinus ryšius su verslu. Kas yra abejotini ryšiai – na, jeigu interesai yra tiesiogiai susiję su sutartimis, kažkokiais derybų procesais ir naudojamasi paslaugomis būtent to subjekto, kuris konkuruoja su kitais, be abejo, tai yra šešėlis ir jo neturi būti“, – teigia L. Linkevičius.

Vyriausybė artimiausiu metu planuoja parengti ir savo nutarimu patvirtinti griežtas oficialių vizitų organizavimo taisykles. Jose bus numatoma ir tvarka, kaip organizuoti su verslo atstovais bendras keliones.