Alkoholis ima viršų

Dienos tema

Bandymai apriboti prekybą alkoholiu Klaipėdoje vis baigiasi nesėkme.

Nors ir gerų ketinimų vedama, bet niekaip tarp įstatymų neišlaviruojanti uostamiesčio valdžia nuolat susiduria ne tik su verslininkų, bet ir su juos ginančių centrinės valdžios vyrų ir moterų pasipriešinimu. Savo ruožtu smulkieji verslininkai tikina nesantys prieš prekybos alkoholiu reguliavimą, tačiau nusileistų tik tuo atveju, jei draudimai įsigaliotų ne tik kioskams ar mažoms parduotuvėlėms, bet ir didiesiems prekybos centrams.

Su prekybą alkoholiu atkakliai bandančia apriboti uostamiesčio valdžia kovojantys smulkieji verslininkai, pasitelkę kartą juos jau apgynusį Seimo narį Petrą Gražulį, teigia esantys ne prieš patį ribojimą, bet prieš nelygybę.

Pasak P. Gražulio, pagrindinis motyvas, paskatinęs jį apskųsti teismui uostamiesčio Tarybos sprendimą riboti prekybą alkoholiu nuo ateinančių metų sausio, buvo žodžiu bei raštu jį pasiekęs verslininkų kreipimasis.

"Kitas dalykas - jei miesto valdžia bando apsaugoti jaunimą nuo alkoholio, tegul pasižiūri į šventyklas, t.y. didžiuosius prekybos centrus, kur jaunimo suplūsta žymiai daugiau nei pas smulkiuosius. Smulkus verslas visada trukdo, vis kažkam ant kelio, o stambiajam - žalia gatvė. Smulkusis verslas pasaulyje palaikomas, o pas mus paskutinis duonos kąsnis plėšiamas iš burnos didinant stambiųjų pelną", - piktinosi parlamentaras.

Anot jo, jeigu tokie patys draudimai dėl prekybos alkoholiu galios ir didiesiems prekybos tinklams, jis skundą atsiimsiąs ir pasveikinsiąs Savivaldybę, tačiau netikįs, kad taip galėtų būti.

Be to, anot jo, rugpjūčio pradžioje vykusio Tarybos posėdžio metu uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius pats pripažinęs, kad birželį priimtas sprendimas dėl prekybos alkoholiu ribojimo buvęs skubotas ir neapgalvotas.

Nori lygybės

Klaipėdos miesto ir apskrities verslininkų bendruomenės atstovo Ryto Kaminsko teigimu, jokio uostamiesčio valdžios sprendimo riboti prekybą alkoholiniais gėrimais apskritai nereikia. Tačiau tai esą nereiškia, kad smulkieji verslininkai nori jais prekiauti be apribojimų - tiesiog jie turį būti visiems prekybininkams vienodi visos šalies mastu.

Anot R. Kaminsko, šalies valdžios nustatytam draudimui prekiauti alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose įrengtose parduotuvėse nuo 22 val. iki 9 val. verslininkai pritaria ir sutinka, kad alkoholį reikia pažaboti. Vis dėlto toks pat draudimas esą vienodai turėtų galioti ir mažoms, ir didelėms parduotuvėms, ir degalinėms - visiems be jokių išimčių.

Šiuo metu netgi renkami parašai aukščiausiems šalies valdžios atstovams, kad tokia lygybė atsirastų.

Pavyzdžių, kaip prekybos alkoholiu tvarka turėtų atrodyti, toli ieškoti esą nereikia - galima remtis galiojančiąja Latvijoje ar Airijoje.

Ydingi punktai

Kalbėdamas apie miesto Tarybos sprendimą R. Kaminskas kaip ydingiausius išskyrė du punktus. Vienas iš jų - nuo 7 val. iki 16 val. drausti prekiauti alkoholiu prekybos vietose, esančiose arčiau nei 200 metrų nuo ugdymo įstaigų. Ugdymo įstaigos esančios ir teatras, ir vairuotojų kursai, ir šunų mokykla ar pan. - negi nuo jų visų 200 metrų spinduliu galios draudimas?

Kitas, verslininkų akimis, neteisingas punktas - nustatyti apribojimus toms įmonėms, apie kurių veiklą per metus nuo pirmojo pranešimo apie pažeidimą gaunami dar du. Nežinia, anot R. Kaminsko, kokie tie pranešimai, be to, juk, pavyzdžiui, naktinis klubas yra "girdima įstaiga", prie kavinių irgi pasitaiko neramumų, tai negi dėl to juos visus teks uždaryti?

Stebėtinas uolumas

"P. Gražulis perima dalį mūsų pareigų, bet kaip Seimo nariui jam tai priklausytų", - apie parlamentaro kreipimąsi į teismą sakė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymams prieštarauja ne tik iš Tarybos sprendimo jau išbrauktas punktas dėl daugiabučiuose įsikūrusių parduotuvių prekybos alkoholiu ribojimo nuo 22 val. iki 8 val., bet ir dar vienas - draudžiantis juo prekiauti nuo 7 iki 16 val. prekybos vietose, esančiose arčiau nei 200 metrų nuo ugdymo įstaigų teritorijų.

Vis dėlto ją šiek tiek nustebino toks skubus P. Gražulio kreipimasis į teismą. Mat galiojančio sprendimo iš tiesų dar net nėra - galutinė sprendimo redakcija turėtų būti pateikta tvirtinti Tarybai iki lapkričio mėnesio, o ribojimai įsigaliotų nuo sausio 1-osios.

Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė, komentuodama P. Gražulio žygį teisman, priminė, jog Tarybos sprendimas dar negalioja. "Gausim iš teismo medžiagą, tada matysim", - sakė ji.

"Išgyvendinti alkoholio vartojimo neįmanoma"

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras SLATVICKIS

Nesu tikras, kad draudimai, ypač griežti, gali būti labai naudingi. M. Gorbačiovo - J. Ligačiovo epochoje, kai buvo priimtas beveik sausas įstatymas, žmonės alkoholį kaip vartojo, taip vartojo, tik struktūra pasikeitė - buvo suvartojama daugiau surogatų, namų gamybos alkoholinių gėrimų. Iš pradžių rezultatai atrodė geri - sumažėjo traumų, alkoholinių psichozių skaičius, bet vėliau viskas vėl ėmė grįžti į vietas.

Visiškai viską leisti irgi negali. Turėtų būti griežta kontrolė bei rimbo ir riestainio politika. Taryba sprendžia, jog negalima alkoholio pardavinėti prie mokyklų ir darželių, bet kodėl? Vargu ar per pamokas vaikai eis pirkti alkoholio, jei jis šalia. O jei ne šalia? Daugiabučiame name kas antrame bute gyvena vaikas, o priešingoje gatvės pusėje yra parduotuvė, kur prekiaujama alkoholiu. Kas toli - nepavojinga, o kas šalia - kelia pavojų? Geriau jau būtų eiti Skandinavijos šalių keliu, kur alkoholis parduodamas specializuotose parduotuvėse, jų mažai, o kainos didelės.

Kad alkoholis nebūtų prieinamas jaunimui, tiesiog turi būti griežtesnė įstatymų laikymosi kontrolė. Dabar, jei komos dėl išgerto alkoholio kiekio ištiktas vaikas patenka į ligoninę, vadinasi, yra du variantai - arba jam pardavė, arba koks nors "geradaris" nupirko.

Alkoholio vartojimas - nevienareikšmė problema. Dalis žmonių piktnaudžiauja alkoholiu, nes yra žema alkoholio vartojimo kultūra. Kita dalis jau tapo priklausomi. Pastariesiems reikia medikų, psichologų pagalbos, o pirmajai grupei - paaiškinti, kad tai kenkia sveikatai ar pan. Išgyvendinti alkoholio vartojimo neįmanoma. Pažiūrėkite, kokia galinga alkoholio pramonė. 90 proc. ar daugiau suaugusių žmonių jį vartoja, tai yra europietiškos kultūros dalis - norim mes to ar ne. Kitas klausimas - kaip jis yra vartojamas.

Norint apsaugoti jaunimą nuo alkoholio vartojimo reikėtų nuo pat mažens informuoti, bet ne gąsdinti, kad alkoholio vartojimas turės tokių ir tokių pasekmių.

Taryba nusprendė

2007 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė:

1. Leisti prekiauti:

1.1. parduotuvėms, kurios yra daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, alkoholiniais gėrimais nuo 8 iki 22 val.;

1.2. kioskams alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, nuo 16 iki 22 val.

2. Uždrausti prekiauti prekybos vietose, kurios yra arčiau nei 200 metrų nuo ugdymo įstaigų teritorijų, alkoholiniais gėrimais nuo 7 iki 16 val.

3. Nustatyti:

3.1. prekybos ar viešojo maitinimo įmonėms prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojamus, jeigu per metus nuo pirmo pagrįsto raštiško pranešimo apie pažeidimus pakartotinai gaunami du ir daugiau raštiškų pranešimų dėl konkrečios įmonės veiklos

2007 m. rugpjūčio 2 d. miesto Taryba, atsižvelgusi į nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojusį Seimo priimtą įstatymą leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėms, kurios yra daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tik nuo 9 iki 22 val., ankstesniojo savo sprendimo 1.1 punktą panaikino, o likusią dalį dar žadama redaguoti, kad neliktų neaiškumų ir būtų suderinta su Vyriausybės atstovu. Galutinis sprendimo variantas turėtų įsigalioti nuo 2008 m. sausio 1 d.

Rytoj "Vakarų eksprese" skaitykite, ar alkoholiu prekiaujantys verslininkai sąžiningai laikosi įstatymų.

Giedrė NORVILAITĖ