Antikrizinis planas ir gąsdina, ir teikia vilčių

2008-11-18 12:00

Ketverius metus valstybę pasišovę valdyti politikai vakar parašais patvirtino savo nusiteikimą šalies ekonomikos liemenį įsprausti į ankštą korsetą didinant mokesčius, naikinant lengvatas, drastiškai mažinant valstybės valdymo išlaidas.

Finansų analitikai šį Krizės įveikimo planą vertina įvairiai: vieni jį kritikuoja, kiti vadina ne geru, bet neišvengiamu, treti - toliaregišku, nors ir nepopuliariu žingsniu.

Mažinti mokesčius - prabanga

SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda teigia, kad keturių valdančiąją daugumą Seime formuojančių partijų parengtas Krizės įveikimo planas nėra geras, tačiau yra būtinas.

G. Nausėda: "Krizės įveikimo planas nėra geras, bet yra būtinas."

"Tokiais laikais, kai šalis stovi ant finansų krizės slenksčio, leisti sau prabangą mažinti mokesčių naštą būtų nerimta. Kalbama, kad biudžeto deficitą būtų galima kompensuoti skolinantis pinigų, tačiau dabar kreditavimo sąlygos tikrai nėra palankios. Kreditoriai yra labai susirūpinę padėtimi Lietuvoje, jie gauna įvairius signalus apie ekonominę padėtį. Neretai net nepagrįstai perdėtai pesimistinius, iškreiptus, tad apeliuoti į kreditavimą palankiomis sąlygomis būtų sudėtinga", - teigė analitikas.

"Dabar einama teisinga linkme, nes Lietuvai gresia labai didelė finansinė įtampa. Skatinti verslą mažinant mokesčius dabar netikslinga, nes tokią politiką gali vykdyti valstybės, turinčios didelius finansinius resursus ar galinčios lengvai gauti paskolas. Mums tai netinka. Iš kur mes gausime pinigų? Mokesčių mažinimas tinka ilgalaikei perspektyvai, o mes - ant krizės slenksčio, kuris bus peržengtas po 2 mėnesių", - teigia ir banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Tuo metu finansų eksperto Petro Naviko manymu, būsima valdžia pamiršo tai, kad galima skolintis iš gyventojų - vien tik bankuose jie turi apie 25 mlrd. litų. Jie esą gali būti viena iš išeičių padengti biudžeto deficitą.

"Šiuo atveju palūkanos būtų išmokamos piliečiams, o ne tarptautinėms kredito įstaigoms", - tikino jis.

Anot verslininkų, nubraukus PVM lengvatą šviežiai ir atšaldytai mėsai, visa šalis bus užtvindyta lenkiška produkcija, bankrutuos fabrikai, valstybė neteks dalies gyventojų pajamų, pelno mokesčio

Geriau nei neigti krizę

G. Nausėda pabrėžė, kad formuojant finansų politiką artimiausiems dvejiems metams būtina dėti visas pastangas, kad valstybės finansinis pagrindas būtų garantuotas. Tai - vienas iš prioritetų.

"Tas diržų suveržimas turi būti žaibiškas. O po to bus galima ieškoti galimybių ir skolintis, peržvelgti, ar pagrįstai padidinti mokesčiai, nurėžtos lengvatos. Dabar kitos išeities nėra, nes reikia veikti greitai. Tai - saugiklis, kad nebūtų dar blogiau. Taip ir kreditoriams būtų parodoma, kad mes mokame stabilizuoti padėtį, tai lems didesnį pasitikėjimą valstybe. Kai politikai prieš tai vis aiškino, kad viskas šalies finansų sistemoje gerai, nieko blogo nevyksta, finansų rinkoje Lietuvos įvaizdis ir pasitikėjimas labai sušlubavo", - Gedimino Kirkilo Vyriausybės "nuopelnus" vardijo R. Rudzkis.

G. Nausėda taip pat sako, kad daug blogiau būtų kaip premjero G. Kirkilo laikais nuolat suokti, kad krizė negresia, viskas gerai, nėra reikalo panikuoti, ir taip užsitarnauti kreditorių ar investuotojų nepasitikėjimą.

R. Rudzkis: "Gyvenome per gerai dėl didžiulių skolų srautų. Jie užako, ir dabar bus blogai."

Gyventojai dar nesuvokia

Vienas kertinių krizės įveikimo plano akmenų - trijų svarbiausių mokesčių suvienodinimas. Gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiams bus taikomas vienodas 20 proc. tarifas.

"Galima įvairiai politiškai fantazuoti, tačiau be laikino mokesčių didinimo neišsiversime. Kitas dalykas, ar tas planas leidžia mokesčių naštą paskirstyti tolygiai, ar neslėgs pečių tų socialinių grupių, kurios ir taip blogai gyvena? Ties šia vieta galima paleisti kritikos strėlių porciją politikams. 20 procentų sistema išbalansuos tvarką", - svarstė G. Nausėda.

Tai, kad 2 procentiniais punktais didės PVM, bus nubrauktos lengvatos - tam tikras šokas, tačiau daugiau ne galutiniams vartotojams, pirkėjui, o verslui.

"Verslo sektorius nepajėgs PVM didėjimo efekto perkelti į galutinę kainą. Teks dalį naštos užsikrauti ant savo pečių. Gali būti ir bankrotų, ir nuostolių. PVM tarifas galėjo būti keliamas tik iki 19 procentų", - teigė G. Nausėda.

R. Rudzkio manymu, 95 proc. Lietuvos gyventojų realiai dar nesuvokia, kas gresia nuo 2009 metų.

"Mes gyvenome per gerai dėl didžiulių skolų srautų. Jie užako ir dabar bus blogai. Ar mažinsime, ar didinsime mokesčius - vis tiek padėtis pablogės. Dabar svarbiausia neleisti sugriūti valstybės finansų sektoriui. Tai būsimasis premjeras Andrius Kubilius puikiai suvokia. Sprendimai didinti mokesčius ir naikinti lengvatas - teisingi", - pripažino pokalbininkas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas PVM lengvatų mažinimą vadina katastrofa verslui

Tačiau jis žėrė kritikos dėl suvienodinto trijų mokesčių tarifo.

"Tai - tik išorinis grožis. Tačiau sprendime nėra ekonominės logikos, mokesčių skaičiavimas tikrai nebus lengvesnis. Apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį bus sudėtingiau. Kalbama, kad bus išvesta ir taikoma formulė, tačiau jos dar nėra", - sakė pokalbininkas.

Jo manymu, dabar reikėtų greitai pamėginti stabilizuoti finansų sektorių, o po kurio laiko sukurti ekonomikos gaivinimo planą įvertinus prieš tai priimtus sprendimus, ar juos reikia koreguoti.

PVM korta

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas PVM lengvatų mažinimą vadina katastrofa verslui.

"Čia negalima pasikliauti vien buhalteriniais skaičiavimais. Imkime ir padidinkime PVM ne iki 20, o iki 50 procentų, ir galėsime švaistytis pinigais... Nesąmonė. Kuo didesnis mokestis, tuo labiau linkstama jo vengti, slėpti, mokėti vokeliuose. Pavyzdžiui, Lietuvoje vietoje 5 proc. viešbučių verslui ėmus taikyti 20 procentų PVM tarifą viešbučių plėtrai paprasčiausiai nebebus dirvos. Kas rinksis Lietuvą, kur teks mokėti 15 procentų brangiau? Reikia mažinti mokesčius ir leisti ekonomiką "įsukti" tiems, kurie ir moka tuos mokesčius", - sakė jis.

Anot S. Besagirsko, tas pats bus ir su vaistais, kuriems kol kas taikomos 0 ir 5 proc. PVM lengvata. Jei bus taikomas 20 proc. tarifas, pasak pokalbininko, įvyks natūrali atranka - žmonės nebegalės nusipirkti pabrangusių medikamentų.

Tuo metu didžiausio Lietuvoje vaistų gamybos fabriko "Sanitas" generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas mano, kad PVM lengvatos vaistams panaikinimas nepakeistų bendros konkurencinės aplinkos vaistų rinkoje, tačiau gali turėti nedidelės įtakos nereceptinių vaistų pardavimams - jų pardavimai gali sumažėti keliais procentais.

"Receptinių vaistų atveju gydytojas išrašo būtiniausią vaistą ir žmogus jį tiesiog perka", - BNS sakė S. Jurgelėnas.

Pramonininkų konfederacijos atstovas S. Besagirskas išskyrė ir 5 proc. lengvatos nubraukimą šviežiai ir atšaldytai mėsai. Anot jo, jei bus taikomas 20 proc. tarifas, visa šalis bus užtvindyta lenkiška produkcija, bankrutuos fabrikai, valstybė neteks dalies gyventojų pajamų, pelno mokesčio.

"Žinoma, tas Krizės įveikimo planas - strateginis, idėja - graži, tačiau dabar labiausiai bus laukiama plano kūrėjų paaiškinimų, kodėl mažinama, didinama, naikinama. Reikės atlikti daug skaičiavimų. Kitas dalykas - kodėl plane nėra įtrauktas punktas dėl eksporto skatinimo? Juk mažos valstybės gyvena būtent iš eksporto. Mes labai tikimės, kad politikai tiesiog neturėjo laiko atlikti detalių skaičiavimų ir ateityje bus daug diskutuojama, kalbamasi, derinama", - sakė S. Besagirskas.

Kirs savivaldybėms

Aldona ŠPUČIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja

Tai, kad Krizės tramdymo plane įrašyta, jog reikės sumažinti savivaldybių asignavimus darbo užmokesčiui vidutiniškai 12 procentų - pati blogiausia, kokią tik galėjote pranešti. Tai atsilieps labai skaudžiai. Juk čia ne kokie 2 procentai. Šiais metais valdymo programoje darbo užmokesčio fondas - 10,5 milijono litų. Tačiau dar neaišku, ką reikės mažinti, kur? Ar darbo užmokestį, ar etatus? Reikia poįstatyminių aktų.

"Mokytojams - į naudą"

Eugenijus JESINAS, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono pirmininkas

Nors būsimos valdžios plane numatyta pedagogų atlyginimams kitąmet skirti ne 1,09 milijardo, o 861 milijoną litų, mokytojams kol kas nėra ko nerimauti. Atlyginimus naujoji valdžia ketina didinti kaip ir numatyta - po 10 procentų kitų metų sausio ir rugsėjo mėnesį. Mažiau milijonų prireiks todėl, kad nuo rugsėjo, kitaip nei buvo planuota, nebus įvestas pedagogų etatinis darbo apmokėjimas. Mokytojams toks žingsnis - tik į naudą.

"Tiksi bomba"

Andrius KUBILIUS, būsimasis premjeras

Krizės įveikimo planas padės iš dalies aplenkti krizę, tačiau reikia suvokti, kad visa Lietuva, o ne tik valdžia, dalyvauja lenktynėse su krize. Tereikia įsivaizduoti, kad tiksi bomba su laikrodiniu mechanizmu, kuris jau yra paleistas. Kaip gerame trileryje, krizės įveikimo planu bandome rasti tą laidelį, kurį nukirpus mechanizmas išsijungtų. Tai rizikinga, bet blogiau būtų nieko nedaryti. Pridėtinės vertės mokesčio mažinimas iki 19 procentų ar grąžinimas iki 18 reiškia, kad deficitas augs nuo 600 milijonų iki 1,2 milijardo litų.

Iš Krizės įveikimo plano

Sumažinti - asignavimus krašto apsaugai 42 mln. litų;

prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, Valstybės kontrolieriaus "į rankas" gaunamas pajamas vidutiniškai 15 proc.;

asignavimus žemės reformai ir kaimo rėmimo programai sumažinti po 15 proc.;

valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimus darbo užmokesčiui vidutiniškai 12 proc., išskyrus pedagogų darbo užmokestį.

pedagogų darbo užmokesčio padidinimui skirti papildomai ne dabar numatytus 1,09 mlrd., o 861 mln. litų;

asignavimus investicijoms mažinti 10 proc., pirmiausia atsisakant investicijų automobiliams, baldams, buitinei technikai ir kitam pagrindinei veiklai vykdyti nebūtinam turtui;

vaikų išmokas mokėti visiems vaikams iki 3 metų, taip pat vyresniems vaikams, gyvenantiems šeimose, kurių pajamos "į rankas" vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (1050 litų vienam asmeniui arba 4200 litų du vaikus turinčiai šeimai);

nemokamą maitinimą skirti mokiniams, kurie mokosi priešmokyklinio ugdymo ar pagal pradinio ugdymo programas, 1-4 klasių vaikams, gyvenantiems šeimose, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;

nustatyti vienodą 20 procentų tarifą gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiams;

atsisakyti lengvatinių pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio tarifų, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą už šildymą. PVM lengvatos už šildymą atsisakyti nuo 2009 m. rudens šildymo sezono iki to laiko sukuriant efektyvų kompensavimo mechanizmą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

padidinti akcizą kurui iki Europos Sąjungoje nustatytų minimalių ribų, akcizą suskystintoms dujoms ne mažiau kaip dvigubai, taip pat akcizus alkoholiui, kartu naikinant akcizų lengvatą mažųjų alaus daryklų gaminamam alui, bei tabakui;

peržiūrėti verslo liudijimų veiklų sąrašą bei mokesčių dydžius, išskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikinant verslo liudijimus, kurie iškraipo darbo rinką bei sukuria nevienodas verslo sąlygas;

apmokestinti pelno mokesčiu žemės ūkio veiklą vykdančius ūkio subjektus, įtraukti ūkininkus (išskyrus vedančius natūrinį ūkį) į apmokestinimo pajamų mokesčiu sistemą;