Anūkui pergalę kalė ir senelis

TS-LKD frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma jaunesniojo Landsbergio pergalę pavadino kone dėsninga. Jis sakė prieš rinkimus frakcijos kolegas raginęs lažintis, kam atiteks laurai ir kad antrojo turo neprireiks. Anot politiko, išoriškai gal ir atrodė, kad konkurencija gali lemti netikėtą rezultatą, tačiau konkurentai savo galimybėms atskleisti turėjo per mažai laiko. Be to, mano parlamentaras, laimėtojo naudai įtakos turėjo senelio Vytauto Landsbergio pavardė. O ir pats anūkas pasižymėjo aktyviu bendravimu su jaunimu socialiniuose tinkluose.

- Partijos pirmininko rinkimams žiniasklaida skyrė itin daug dėmesio, tokio net iš nacionalinio transliuotojo nėra sulaukusi nė viena politinė jėga. Kodėl?

- Vėlgi manau, kad viskas susiklosto gana objektyviai. Pirmas dalykas, dabar nevyksta Seimo sesija, nėra per daug politinių įvykių. Jūs paminėjote nacionalinį transliuotoją, bet ir privačiuose interneto portaluose mūsų partijos lyderio rinkimams buvo skirta nemažai vietos. Kita vertus, gal netinka lyginti su tomis partijomis, pavyzdžiui, „valstiečių ir žaliųjų“, kurios pirmininką renka iš vieno kandidato. Mūsų partijos atveju konkurencija tarp kandidatų buvo tikra, gana įdomi, turininga, tad žiniasklaidai buvo ką atspindėti.

- Ar likus tam pačiam lyderiui partijos politika kiek keisis?

- Dabar pirmininkas gavo įgaliojimus visai ketverių metų kadencijai vesti partiją į rinkimus, tad, be abejo, veikla, turinys ir formos turi keistis. Neabejoju, kad visa komanda tuos pokyčius inicijuos, atsižvelgdama į tai, kokių lūkesčių turi rinkėjai. Nesakau, kad tai lengvas procesas. Pavyzdžiui, mano minėtas Vytauto Landsbergio pavardės faktorius. Vidaus rinkimuose jis palankus kandidatui, tačiau daliai rinkėjų jis šiuo metu yra neigiamas stereotipas. Tad yra tų iššūkių ir yra ką veikti.

- Viena iš pastarojo meto aktualijų - valdančiųjų puldinėjimai. Ar jie pelnyti?

- Jokio ypatingo puolimo aš nematau, jeigu kalbame apie kokį nors veiklos puolimą. Tos veiklos labai mažai. Vyriausybės posėdžiuose beveik nėra ką nors esmingai sprendžiančių politinių klausimų, tai iš esmės nėra ir kritikos objekto. O dėl reakcijos į patį lyderį, jo artimumą su buvusia Seimo nare... Dėl to, sakyčiau, daugiau atakavo žiniasklaida, o ne politikai ir opozicija. Man atrodo, kad opozicija reaguodavo fragmentiškai. Opozicija negali nereaguoti, kai žiniasklaida kai kuriuos klausimus kelia aštriai. Bet iš politinės bendruomenės kokio nors kryptingo, agresyvaus puolimo šiuo momentu nematyčiau. Priešingai, mūsų atstovai stengiasi talkinti, dirba darbo grupėse, pavyzdžiui, dėl vaiko teisių apsaugos ir kitų jautrių klausimų, o ne stovi nuošaly, žiūrėdami, ką kiti padarys, ir laukdami, ką pakritikuoti. Manau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungai yra neblogos sąlygos darbuotis, jeigu ji žinotų, kuria kryptimi eiti. Manau, kad opozicija gana santūriai žiūri į politikos naujokus.

- Ar ne per daug, jūsų akimis, buvo sugaišta laiko narpliojant Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės santykius?

- Tikrai per daug. Aš pats toje temoje nesu dalyvavęs net fragmentiškai, man asmeniškai ji buvo atsibodusi.

Tai temai daug garo nuleista, o norėjosi, kad koncentruotumėmės į klausimus, kurie yra svarbūs visiems žmonėms. Žinoma, „valstiečiai“ galėjo tą klausimą greičiau išspręsti, jie nėra visai nekalti, kad taip viskas susiklostė.

- Gal politikai šitų dviejų žmonių santykių neaktualizavo todėl, kad ne vienam galėjo būti priminti jų nuklydimai?

- Tarp Seimo narių buvo įvairiai reaguojančių. Kita vertus, kalbant objektyviai, apie tuos santykius faktų nėra per daug. Seimo narys nėra linkęs kažką teoriškai samprotauti pagal įspūdžius neturėdamas faktų. O kalbant apie asmeninius dalykus, reikia suprasti, kad Seimo nariai yra žmonės ir visaip jiems susiklosto asmeninis gyvenimas.

- Ar premjero Sauliaus Skvernelio reitingai pelnyti?

- Natūralu, kad žmonės turi lūkesčių ir juos sieja su valdžia. Reitingai, jie nestebina. Be to, ir pati Sauliaus Skvernelio asmenybė yra gana simpatiška, jis visada kalba nuoširdžiai, paprastai. Jo reitingai yra aukšti ir tokie gali būti gana ilgai.

- Juos tokius, matyt, lemia, geri santykiai su S.Daukanto aikšte, kuri laimino ministrus...

- Be abejonės, toks veiksmų suderinamumas ir prezidentės palaikymas yra svarbus faktorius.

Jeigu iš prezidentės sklistų kritika, aišku, tai darytų poveikį. Kita vertus, prezidentė tik ką patvirtino Vyriausybę, todėl juokingai atrodytų, jeigu ji iš karto pradėtų puldinėti. O kad tai galėtų vykti, manau, Vyriausybė turėtų labai ryškiai ką nors prisidirbti. Iš pradžių tam gal net teorinių galimybių nebuvo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"