Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje aptarti investiciniai besibaigiančiųjų ir kitų metų projektai, aktualiausi uosto klausimai. Pranešta, kad š. m. lapkričio 21 d. Uosto direkcija pasirašė sutartį su UAB "Jūrų informacijos centras" (direktorė - Zita Tallat-Kelpšaitė) dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo.
Prie 7-9 krantinių negalima gilinti
Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pranešė, kad Tranzito komitetas patvirtino mokslininkų išvadas, jog prie 7,8,9 krantinių (AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) krantinių gilinimo iki 14 m darbų atlikti negalima todėl, kad moreniniame sluoksnyje nepasiekti projekte numatyti cementgrunčio kolonų parametrai.
Direkcija yra įpareigota kreiptis į teismines institucijas dėl žalos, kuri dar nėra nustatyta, atlyginimo. Be to, direkcija įpareigota parengti šių krantinių rekonstrukcijos projektą. Išvados buvo nusiųstos belgams, atlikusiems šių krantinių rekonstrukciją, jiems siūlyta ištaisyti broką direkcijai priimtinais terminais, tačiau jie nemato problemų ir toliau laikosi nuostatos, kad viskas padaryta gerai. Tokiu atveju, jeigu direkcijai nepavyktų susitarti su belgais, ginčas turėtų būti sprendžiamas Stokholmo arbitraže.
Pirminiais apskaičiavimais 7,8,9 krantinių rekonstrukcijai, kad būtų galima atlikti gilinimo darbus, reikėtų apie 10 mln. Lt. Dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo direkcija jau kreipėsi į atitinkamas Brėmeno, Hamburgo, Roterdamo kompanijas, į Lietuvos statybos darbų įmonę "Lokys", AB "Klaipėdos hidrotechnika", kadangi ir taip daug laiko sugaišta įvairiausiems šio klausimo svarstymams.
3-oji krantinė
Kol kas Klaipėdos uostas turi 1-4 giliavandenes 14 m gylio krantines. 3-iąja krantine pagal nuomos sutartį naudojasi UAB Krovinių terminalas. Tačiau jis iki šiol nepateikė direkcijai laivų stovėjimo prie jos grafiko. Manoma, jog šia krantine turėtų operuoti uosto kapitonas, o ja galėtų naudotis KLASCO ir AB "Klaipėdos nafta". Uosto direkcija matydama, kad nuomojamas plotas nėra tinkamai išnaudojamas, pagal uosto taisykles gali pasirūpinti tuo, kad to nebūtų. Direkcija į šią krantinę investavo 16 mln. Lt, turinti omenyje geležinkelio į 3-iąją krantinę nutiesimo projektą, dar bus investuota apie 8 mln. Lt. Vakar spaudos konferencijoje pasakyta, jog direkcija negali leisti uždirbinėti kuriai nors kompanijai iš susidariusios padėties. Turint omenyje, kad kitąmet bus pradėta KLASCO 5-6 krantinių ir 7-9 krantinių rekonstrukcija, stambiausios krovos kompanijos padėtis gerokai komplikuosis.
Didžiausi 2003-ųjų projektai
S. Dobilinsko teigimu, šie metai uostui neblogi: krova padidėjo apie 10-12% turint omenyje ir naftos produktų krovą. Be jų, šiemet per 10 mėnesių jau pasiektas pernai metų krovos lygis. Beje, šiemet planuojama perkrauti daugiau kaip 19 mln. tonų krovinių. Šiemet direkcija planavo investuoti 119 mln. Lt, bus investuota apie 113-114 mln. Lt todėl, kad dėl projekto derinimo nepradėta 5-6 krantinių rekonstrukcija. Kitais metais direkcija numato investuoti apie 120 mln. Lt. Iš pradžių šiemet direkcija iš uosto rinkliavų ketino surinkti 76 mln. Lt, vasarą jau planuota surinkti 83 mln. Lt, o kitais metais - 86 ml. Lt.
Uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko teigimu, kitais metais bus įgyvendinti tęstini projektai. Daugelio projektų rangovų parinkimo konkursai jau paskelbti arba net yra įvykę, sąmata patvirtinta, tad kitąmet sausio mėnesį nebus gaištamas laikas, o iškart pradedami numatyti darbai.
Pasak jo, šiemet Uosto direkcijoje jaučiami tam tikri pasikeitimai. Jeigu anksčiau metams baigiantis likdavo daug nepanaudotų pinigų, nepadarytų darbų, tai šiemet susidurta su tuo, jog darbų būtų galima padaryti kur kas daugiau, jeigu netrūktų lėšų. Jis patikino, kad šiemet pereinamųjų likučių į kitus metus nebus.
Kitų metų didžiausias objektas - 5-6 (KLASCO) krantinių rekonstrukcija. Šio projekto sąmatinė vertė, turint omenyje ir geležinkelio remonto darbus - 46 mln. Lt. Kitas didelis projektas - naudojant Pasaulio banko paskolą kanalo išgilinimas iki 12,5 m nuo 10-osios krantinės iki Naujosios perkėlos. Šiam projektui skirta 20 mln. Lt. 2004 metais bus tęsiami darbai ir kanalas išgilintas iki 101-104 krantinių (LKAB "Klaipėdos Smeltė").
Bus baigtos rekonstruoti 69-70 krantinės (jūrų krovos kompanija "Bega"). Skaičiuojant ir geležinkelio remonto darbus šiam projektui numatyti 10-12 mln. Lt. Čia bus baigtos rekonstruoti ir 71-72. Bus pradėti 82-89 krantinių ("Klaipėdos Smeltė") statybos darbai.
Klausimai, svarstytini plėtros taryboje
S. Dobilinskas informavo apie tai, kokie perspektyvūs klausimai, neįtraukti į Vyriausybės programą, bus svarstomi gruodžio 6 d. uosto plėtros tarybos posėdyje. Vienas jų - vadinamosios nulinės krantinės atsiradimo AB "Klaipėdos nafta" galimybės. A. Kamarauskas informavo, jog šiuo metu atliekami prie šiaurinio molo nuskendusio tanklaivio "Globe Assimi" ir plaukiojančio krano nuolaužų iškėlimo darbai išvalant jas iki pat dugno. Tai yra susiję su nulinės krantinės atsiradimu.
Kitas svarstytinas klausimas - AB "Laivitė" nuomojamoje teritorijoje kaušo sutvarkymo darbai. S. Dobilinsko teigimu, ši bendrovė pati labai gerai tvarkosi, nemažai investuoja, tad direkcija taip pat stengsis padaryti tai, kas nuo jos priklauso. Šiame posėdyje taip pat bus svarstoma kelto iškėlimo iš senosios prieplaukos į Šiaurinį ragą klausimas. Taip pat bus kalbama apie keleivinio terminalo perspektyvas. Beje, keleivių srautas išaugo 30%.
Pasak generalinio direktoriaus, būtina galvoti ir apie Europos Sąjungos (ES) reikalavimą atskirti ES ir ne ES piliečius, kurie būtų leidžiami per du skirtingus kanalus. Tam reikės nemažai investicijų. Jeigu šiems klausimams bus pritarta plėtros tarybos posėdyje, tada bus pradėta kalbėtis apie tai su uosto naudotojais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą