Puoselėti senąją baltų kultūrą ir religiją, turinčią bendratautinę, bendražmogišką vertę, turėtų būti mūsų visuomenės ir valstybės uždavinys, užuot demokratinėje visuomenėje protegavus vadinamąsias tradicines religijas, savinantis Dievą ir demonstruojant kolektyvinį egoizmą.
Senosios baltų kultūros ir istorijos tyrinėtojams rūpestį kelia tai, kad į Lietuvą atsiritant senųjų religinių simbolių draudimo bangai ir tam tikroms jėgomis ardant socialines struktūras ir kultūrines vertybes, visuomenėje svaidomasi įžeidinėjimais religiniu pagrindu ir žaidžiami "pilietiniai karai", kai bendras priešas prie vartų ir jau žygiuoja per juos.
Artėjant Joninių šventei naujienų agentūroje ELTA pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje "Ar dabartinei Lietuvai reikalingas senųjų baltų tikėjimas" kalbėjęs istorikas Marius Kundrotas teigia, kad jeigu Konstitucija užtikrina kiekvienam žmogui tikėjimo laisvę, tai visų tų tikėjimų žmonės turėtų būti lygūs.
"Dabartinė teisinė padėtis sąlygoja ir socialines, psichologines problemas. Nors teoriškai tikėjimo ir religijos laisvė tarsi yra įtvirtinta, o skiriasi tik pačios religinės bendrijos, bet įsivaizduokime žmogų mokykloje ar darbovietėje - jeigu tu nepriklausai kažkokiam elitiniam religinių bendrijų ratui, tai esi paprasčiausias marginalas, sektantas ar kitokiais epitetais vadinamas. Toks žmogus nuolat jaučia diskomfortą, įtampą ir tokiu būdu tarsi tampa nepilnavertis. Tai ydinga situacija", - neabejoja M. Kundrotas.
Pasak jo, būtina atskirti kultūrą nuo religijos, o religijos nesupriešinti su politika.
"Jeigu kalbėsime apie senovinę baltų kultūrą, istorinį paveldą, be abejo, tai yra puoselėtinos vertybės tiek visuomenės, tiek valstybės. Bet jeigu kalbėsime apie religiją - tai yra asmeninis kiekvieno žmogaus santykis su Dievu arba dievais. Ir tai yra ne visuomenės ar juo labiau ne valstybės reikalas. Valstybės uždavinys šioje erdvėje gali būti tik toks, jog būtų apsaugota visuomenės dorovė ir viešoji tvarka nuo įvairių negatyvių religijos sampratų ar apraiškų, o visoms kitoms religijos apraiškoms turėtų būti sudarytos lygios galimybės ir sąlygos. Šiandieną tokių lygių galimybių mes nematome. Iš tiesų kurioziška, kad Lietuvoje judėjų tikėjimas pripažįstamas tradiciniu, o baltų tikėjimas laikomas netradiciniu", - sako M. Kundrotas.
Nors teisiškai tradicinis ar netradicinis statusas yra suteikiamas ne patiems tikėjimams, o tiktai religinėms bendrijoms, tačiau, pasak M. Kundroto, tai yra "diskriminuojanti samprata", nes ne visi tikėjimai yra vienodai institucionalizuoti.
"Pavyzdžiui, negalima taikyti baltų tikėjimui, kad ir kaip mes jį suprastume, tų pačių kriterijų, kurie yra taikomi krikščioniškosioms ar vadinamosioms "knygos" religijoms. Manau, kad dabartinį Religinių bendrijų įstatymą tikrai reikėtų keisti ir iš viso panaikinti skirstymą į tradicines (jų yra devynios - ELTA) ir netradicines religines bendrijas", - teigė istorikas ir politologas M. Kundrotas.
Mitologas Dainius Razauskas svarsto, ką laikome senuoju baltų tikėjimu.
"Iš tiesų tekstai plaukioja variantiškai, nėra apibrėžto dalyko, be to, senosios tradicijos yra labai panašios slavų, baltų, germanų, iš esmės yra panašių dalykų per visą pasaulį, net su Rytų šamanais ar senovės žydų religija", - sako mitologas.
Pasak jo, kultūros šerdis ir branduolys yra religija, galbūt nebūtinai kanonizuota.
"Kalbant apie religiją, norėtųsi užčiuopti tam tikras žmogiškas ydas, kurios įsikuria kuo įvairiausiose religijose. Įsivaizduokite, kad senoji lietuvių tradicija būtų iki šiol išlikusi valstybinė - ar mes taip pat nemaištautume prieš ją? Jeigu baltų religiją įtvirtintų lygią su kitomis ir iškeltų kaip pagrindinę, valstybinę ir prievarta diegtų mokyklose - tai būtų tikra nelaimė. Visiškai pasikeistų situacija, nes kur tik yra administracija, kur tik ji įteisinama, iškart pasikeičia konjunktūriniai mechanizmai", - svarstė D. Razauskas, raginantis "palikti Dievui pačiam spręsti Jo klausimus ir nekalbėti Dievo vardu".
Pasak kalbėtojų, išspręsti minėtus konfliktus padėtų "sveiko pliuralizmo stiprinimas", nes senoji religija ir esanti pliuralizmas. Taip pat mokyklose turėtų būti sustiprintas etnokultūros ugdymas, nepaisant konfesinio apvalkalo, nes tai vienas kitam esą nekliudo.
"Pavyzdžiui, Rasos šventėje negali būti žiūrovu - būtinai turi būti tos šventės dalyviu, nes čia nėra jokių vedančiųjų, dalyvių, žiūrovų. Bet atėję žmonės nemokės tų šokių, apeigų, nežinos tos šventės algoritmo - tai kur to išmokti, jei ne mokykloje?" - retoriškai klausė senųjų baltų tikėjimo vertybes išpažįstantis Gediminas Jakavonis.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą