Vakar, galima sakyti, vyko išvažiuojamasis suinteresuotų žinybų, ministerijų, išskyrus Finansų ministeriją, nors buvo kviesta, atstovų pasitarimas Šventosios jūrų uosto atkūrimo klausimu. Jį vedė susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas. Pasitarimo dalyviai vyko į Šventąją, taip sakant, savo akimis įsitikinti, apie ką kalbama.
Tam, kad tokio uosto Lietuvai reikia, galima sakyti, niekas neprieštaravo ir daugelis pritarė, kad pirmiausia turi būti priimtas toks plotinis sprendimas. Architektas Petras Lapė atkreipė dėmesį į tai, kad prieš 88 metus rugsėjo 29 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą rekonstruoti Šventosios uostą, kad šis uostas buvo žymimas ir jūrlapiuose. Beje, Baltijos jūros pakrantėje Švedija turi 18 uostų, Suomija, 11, Vokietija ir Danija po 6, Lenkija ir Latvija po 3, Rusija ir Estija po du, o Lietuva vieną.
Vienas iš svarbių dalykų, kodėl reikėtų atkurti šį uostą yra nacionalinio saugumo klausimas, turint omenyje Būtingės naftos terminalą. AB "Mažeikių nafta", kurios padalinys yra šis terminalas, atstovas Arijus Skarbalius išsakė dabartinės vadovybės vadovybes nuostatą, jog ji prisidėtų prie šios idėjos įgyvendinimo. Seimo narys V. Stankevičius atkreipė dėmesį į tai, kad nepakanka radaruose stebėti grafinį vaizdą. Būtingės naftos terminalo plūduras jūroje stebimas, tačiau būtina vykdyti ir reagavimo funkciją. Kol iš Klaipėdos atplauks laivas, praeitų apie 3 valandas, tad greito reagavimo avarijos atveju nebūtų.
Labai svarbus klausimas, koks turi būti Šventosios jūrų uostas, iš kur imti jam lėšų. Profesorius Vytautas Paulauskas įsitikinęs, kad, jeigu iš laivų, atplaukiančių į Būtingės terminalą, rinkliavos neatiteks valstybei, tai kalbos apie Šventosios uosto atkūrimą yra tuščias oro virpinimas. Juo labiau kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Saugios laivybos administracija vykdė ir vykdys savo funkcijas atliekant priežiūrą Būtingėje. Pasak profesoriaus, kuris pamatė tanklaivį prie plūduro, mažų mažiausiai Lietuvos valstybė jo savininkui dovanoja 40 tūkst. JAV dolerių. Per metus Būtingės terminalas gali gauti apie 6-8 mln. JAV dolerių rinkliavų. O Šventosios uosto atkūrimui apytikriais skaičiavimais reikėtų 50-60 mln. JAV dolerių.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, jog dalis betoninių krantinių Šventojoje yra neblogos būklės. Pasak jo, reikėtų išvalyti akvatoriją ir išgilinti įplauką, sutvarkyti krantines, pietinį molą ir pastatyti šiaurinį molą. Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Klaipėdoje Vaclovas Petkus bandė įtikinti, kad reikėtų jau dabar pradėti valyti farvaterį iš jūros pusės, nes žvejai jau net plokščiadugnes valtis turi neštis per farvaterį. Tačiau Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, V. Paulausko ir kitų manymu, tai būtų beprasmiškas pinigų išmetimas, nes be molo nieko nebūsią: vienas kitas štormas ir farvateris vėl būsiąs užneštas.
S. Dobilinskas sakė, jog kaip turistas jis tikrai būtų už tokį uostą. Jis patikino, kad Uosto direkcija nebijo Šventosios uosto konkurencijos. Pasak jo, tektų čia sutvarkyti krantines, vartus, statyti molą - tai didžiuliai pinigai todėl būtina žinoti, kam jie išleidžiami. Klaipėdos Uosto direkcijos generalinis direktorius priminė, kad 26 mln. Lt jau skirti kruizinių laivų terminalui, 22 mln. Lt žvejų uosteliui. Pasak jo, pirmame etape Uosto direkcija galėtų imtis administravimo, tačiau, ar ji gali sau užsikrauti ant sprando ir statybas, abejoja. S. Dobilinskas akcentavo, kad būtina žinoti, ko siekiame atkurdami Šventosios uostą, ir kiek tai mums kainuos.
Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis pasigedo gilesnės šio klausimo pliusų ir minusų analizės. Pasak jo, iš valstybės biudžeto lėšų tikėtis artimiausiu metu sunku. 2004 metais galima tikėtis panaudoti struktūrinių fondų lėšas. Jo teigimu, jeigu Lietuvos valstybė šiam uostui neskirs savo lėšų, tai investicijų nepavyks pritraukti ir iš kitų šalių.
V. Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų orientuotis ir į tai, kad į Šventąją, tarkim, iš Švedijos ir Danijos galėtų plaukti vienas kitas keltas.
Po šio pasitarimo ketinama esminius dalyvių pasisakymus surašyti į protokolą. Protokolas turėtų būti svarstomas Tranzito arba Strateginio planavimo komitetuose. Pasak V. Ponomariovo, jeigu Vyriausybė uosto atkūrimo idėjai nepritars, toliau ir nebebus einama. Šis tas, pasak viceministro, Susisiekimo ministerijoje Šventosios klausimu jau daroma. Yra tokių samprotavimų, jog apie 3 milijonų suma gali būti numatyta ir Uosto direkcijos sąmatoje. Jau kreiptasi į Vyriausybę dėl rinkliavų iš laivų atplaukiančių į Būtingės naftos terminalą, nes jokių argumentuotų paaiškinimų, kodėl šios rinkliavos neatitenka valstybei, nėra.
Projektavimo bendrovės "Pramprojektas" atstovas A. Kulvietis atkreipė dėmesį į tai, kad seno uosto atkūrimo procesas bus skausmingas. Pirmiausia, jo manymu, Palangos savivaldybė turi bent jau parengti detalųjį šio uosto planą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą