Vilnius su jam būdingu pasididžiavimu kalba, kad netolimoje ateityje taps moderniausiu Europos miestu. Sostinės kultas apraizgė visą šalį, Kaunas ir Klaipėda lieka nuošalyje.
Seimo narys klaipėdietis liberalas Egidijus Skarbalius yra išreiškęs mintį, jog Lietuva gali tapti vadinamąja didžiasalių valstybe. Tokiomis šalimis galima pavadinti Latviją bei iš dalies - Estiją.
Pasak E. Skarbaliaus, jei ir toliau didžioji dalis pinigų bus metama didiesiems miestams (o pirmiausia - Vilniui), juose ilgainiui bus sudarytos geros pragyvenimo sąlygos. Tuo tarpu miesteliuose, provincijoje liks vis mažiau gabių žmonių, dėl žemo pragyvenimo lygio ir menkos perspektyvos gyventi liks tik asocialūs asmenys, išsikeros nedarbas.
Savivaldybės - donorės
"Vakarų ekspreso" pakalbintas uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė, jog dabar savivaldybių biudžetai neskirti ekonominiam augimui, jie nukreipti tik į socialines reikmes ir minimalių miesto tvarkymo poreikių tenkinimą. Savivaldybių rūpestis - surasti kitas galimybes plėtoti infrastruktūrą, pritraukiant investicijas, skatinant ekonominę plėtrą.
Kita vertus, kalbėdamas apie didžiųjų ir mažųjų miestų biudžetus, R. Taraškevičius pastebėjo, jog aštuonios didžiosios Lietuvos savivaldybės yra laikomos donorėmis. Kitaip tariant, joms paliekama tik dalis surenkamo atitinkamoje teritorijoje Fizinių asmenų pajamų mokesčio. Likusi dalis skiriama kitų savivaldybių negautoms pajamoms išlyginti bei valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti.
Lieka tik smarvė ir šiukšlės?
Kita vertus, Klaipėda turi uostą, tačiau jis - valstybinis, o Vyriausybės sprendimai nėra derinami su Savivaldybe. E. Skarbaliaus nuomone, finansiniai srautai ties uostamiesčiu nesustoja ir Klaipėdai lieka uosto triukšmas, smarvė bei šiukšlės.
Miesto meras R. Taraškevičius iš dalies sutiko su tokia nuomone. Tačiau, anot jo, uosto šiukšles ir triukšmą atsveria darbo vietos, sukurtos uosto teritorijoje ir už jos ribų.
R. Taraškevičius neturi didesnių pretenzijų ir dėl bendradarbiavimo su uosto valdymo struktūromis. Mat bendromis Seimo, Savivaldybės ir Jūrų uosto direkcijos pastangomis pavyko pakeisti įstatyminę bazę taip, kad uostas galėtų investuoti į privažiuojamuosius kelius, kartu su miestu statyti aplinkkelius, užtikrinančius krovinių gabenimą, netrukdantį miesto transporto ritmui.
Vis dėlto Klaipėdos savivaldybė ir pati turi didelių ambicijų dėl uosto valdymo. Tai užfiksuota ir miesto plėtros strateginiame plane.
Išeitis - regionų savivalda
Kaip didžiasalių valstybės pavyzdį galima būtų paimti Latviją. Šioje šalyje tik ties didžiaisiais miestais - Ryga, Liepoja - galima rasti modernios civilizacijos požymių, o 30-40 km nuo jų - nykus kraštas. Tad jei ir toliau Lietuvoje didžiausias dėmesys bus sutelktas į didmiesčius, ar neištiks ir mūsų šalies toks likimas?
"Yra tokia grėsmė, ypač turint omenyje sostinės statusą ir didžiulę su tuo susijusią investicijų ir interesų trauką. Manau, būtina sustiprinti ne tik realią savivaldą, bet kurti regionų savivaldą su demokratiniu būdu renkamų organų formavimu bei savo interesų atstovavimu visuose valstybės valdymo lygiuose," - teigė R. Taraškevičius. Anot jo, tolygų ekonomikos augimą nuo stambių centrų nutolusiose teritorijose gali užtikrinti tik stiprūs regionai.
Dabartinis centralizuotas regionų valdymo modelis sunkiai susitvarko su šiomis problemomis.
Mieganti visuomenė - neinformuota
Didžioji dalis piliečių tokios valstybės vizijos net nemato, mat, bendrai paėmus, yra apolitiški. Be to, Vyriausybės projektai viešinami tik tuomet, kai jau siūlomi patvirtinimui, tad nors visuomenė savo požiūrį gali išsakyti, tai nieko nebekeičia.
Panašiai, deja, yra ir savivaldybėse. "Taip, jaučiame ir mes Savivaldybėje tam tikrą gyventojų apatiškumą ar pesimizmą dalyvaujant viešuose svarstymuose ar diskusijose. Tačiau pilietinis aktyvumas nesusiformuoja per keletą metų, ypač turint omenyje tai, kad išgyvename gana sudėtingą pokyčių laikotarpį su daug reformų ir nusivylimų", - teigė meras R. Taraškevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą