Atostogaujant 28 kalendorines dienas darbuotojui iki šiol mokama tik už darbo dienas, atskaičiuojant į atostogas įeinančius laisvadienius. Teigiama, kad įvedus 20 darbo dienų atostogas teoriškai niekas nepasikeistų. Tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai tikina, jog toks siūlymas turi logikos, mat šiuo metu atostogaudami 28 kalendorines dienas darbuotojai kartais tuo piktnaudžiauja. Esą atostogavę 14 privalomų kalendorinių dienų jie dažnai vėliau sugalvoja imti 5 kalendorines atostogų dienas, nors sudėjus savaitgalius, atostogauja visas 9. Tvirtinama, jog įvedus 20 darbo dienų atostogas šis niuansas būtų išspręstas.
Tiesa, kol kas nėra aišku, kaip būtų sprendžiama pusę darbo dienos ar pamaininį darbą dirbančiųjų situacija.
"Poilsio nesumažėtų"
"Valstybinė darbo inspekcija, ministerija nuolat sulaukia klausimų, kaip skaičiuoti atostogas, ar priskaičiuoti švenčių, poilsio dienas, ar ne. Jei Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, bus patogiau skaičiuoti, darbuotojai ir darbdaviai tiksliai žinos, kiek atostogų dienų yra likę", - aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė.
Pasak jos, dabar kasmetines atostogas sudaro 28 kalendorinės dienos, ne mažiau kaip 14 iš jų reikia imti vienu metu (kai nustatyta 5 darbo dienų savaitė). Priėmus siūlomus pakeitimus, kasmetinės atostogos sudarytų 20 darbo dienų (kai nustatyta 5 darbo dienų savaitė), viena iš jų dalių turi būti ne mažesnė kaip 10 darbo dienų. Savaitgaliai, švenčių dienos neįsiskaičiuotų.
"Siūlymu sudaromos vienodos sąlygos atostogauti tiek dalimis, tiek imant visas atostogas iš karto, nesudarant verslui papildomos finansinės naštos tuo atveju, kai darbuotojai atostogas pageidauja imti dalimis. O bendra kasmetinių atostogų trukmė poilsio prasme - susidaro keturios savaitės kartu su poilsio dienom ir panašiai - išlieka ta pati, todėl darbuotojų poilsio trukmė nesumažėja", - tikino ministerijos atstovė.
Įvestų aiškumo
"Nuo pat savo darbo pradžios buvau didelis šios idėjos palaikytojas. Manau, jog jau seniai reikėjo pradėti taikyti darbo, o ne kalendorinių dienų tvarką. Ne dėl to, kad pablogintume ar pagerintume kieno nors situaciją, o tam, kad būtų įvesta aiškumo", - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys.
Jo teigimu, situacija, kai darbuotojai atostogų dalį išsidėlioja taip, jog atostogauja ne 28, o, pavyzdžiui 34 dienas ir gauna didesnį užmokestį nei teoriškai priklausytų, nėra gera ir juo labiau aiški.
"Dauguma įmonių šį reiškinį bandė spręsti, kaip ir priklauso, metų pradžioje sudarydama griežtus atostogų grafikus. Tačiau kiekvienas žmogus supranta, jog jeigu darbuotojas ateis ir paprašys kelių atostogų dienų, nes reikia vežti mamą į ligoninę, nė vienas padorus darbdavys negalėtų atsakyti. Todėl nebuvo aišku, kaip skaičiuoti - ar žmogus atostogauja 5 dienas, ar 7", - teigė pramonininkų atstovas.
Pasiūlymui keisti atostogų tvarką iš dalies pritaria ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis antrino G. Rainiui ir tikino, jog šis pasiūlymas ir atsirado būtent dėl minėto įsigalėjusio piktnaudžiavimo. Tiesa, A. Černiausko teigimu, skubėti priimti šių pokyčių nereikėtų, mat kol kas nėra aišku, kaip atostogų trukmę reikėtų apskaičiuoti ne visąą darbo dieną dirbantiems asmenims, dirbantiems pamaininį darbą bei atsiduriantiems panašiose situacijose.
"Mes ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, klausėme, kaip ši problema bus išspręsta, tačiau ji tik atsakė, jog kai pasikeis kodeksas, tada ir formuosis praktika. Būtent todėl, mūsų manymu, kol kas nereikėtų skubėti ir likti prie senosios tvarkos", - sakė A. Černiauskas.
Leis paprasčiau reaguoti
G. Rainys tikino neprieštaraujantis ir liberalesnei neapmokamų atostogų tvarkai, mat viskas, kas aiškiau apibrėžia darbuotojo ir darbdavio santykius bei leidžia jiems laisviau susitarti, esą yra naudinga. Pasak pokalbininko, laikydamiesi dar tarybiniais laikais suformuotų, nebūtinai teisingų standartų, muiliname akis patys sau.
"Papildomų atostogų niekas nesiūlo naikinti. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, papildomų atostogų tvarką nustatytų Vyriausybė. Kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose kasmetinių papildomų atostogų trukmė, suteikimo sąlygos ir tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, jei tokia sutartis nesudaryta. Tad esant pakankamiems resursams ir susitarimams atostogos, kaip ir dabar, galės būti ilgesnės nei minimaliosios", - teigė L. Burbaitė.
Ministerijos atstovės teigimu, nemokamas atostogas būtų sudaryta galimybė imti esant ir dabar numatytoms priežastims (slaugant neįgalų asmenį, pačiam neįgaliajam, auginantiems vaikus, mirus giminaičiui ir kt.), o kitos būtų numatytos kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatyta tvarka. Teigiama, jog gyvenime būna atvejų, kurių visų neįmanoma apibrėžti, tad toks susitarimas esą leis žmonėms paprasčiau reaguoti į situacijas.
Lietuvos radijui komentuodama situaciją apie nemokamas atostogas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė taip pat įžvelgė teigiamas nemokamų atostogų tvarkos pakeitimo puses.
"Kai per krizę girdėjome, kad valstybės tarnautojai, taupydami lėšas, masiškai ėjo neapmokamų atostogų, kyla klausimas, kuriuo iš aštuonių Darbo kodekso šioms atostogoms numatytų pagrindų jie vadovavosi? Ar jie tuokėsi, slaugė sergančius artimuosius, laidojo šeimos narius, o gal pasinaudojo neįgaliųjų ir turinčių mažamečių vaikų privilegija į neapmokamas atostogas? Personalo skyriai greičiausiai turėjo pasitelkti visą savo išradingumą ir fantaziją, kad teisingai įformintų nemokamas atostogas. Nors nemokamas atostogas kartais norima pateikti kaip žiauraus taupymo pavyzdį, pripažinkime, būtent jos krizės metu daug kam tapo galimybe išsaugoti darbą ir verslą. Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai leis šalims susitarti dėl nemokamų atostogų", - teigė R. Vainienė.
"Neaiškūs rezultatai"
Tuo metu A. Černiauskas naudos iš nemokamų atostogų tvarkos liberalizavimo nemato. Jo teigimu, ir šiuo metu Darbo kodeksas visiškai nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl nemokamų atostogų ir jų tikslo.
"Mes visada siūlome, kad dėl daugelio reikalų darbuotojas ir darbdavys galėtų susitarti savo ruožtu, tačiau to kažkodėl per maža. Matyt, dėl to, jog tokiu atveju darbdaviui reikia nulipti nuo krėslo ir diskutuoti bei derėtis su darbuotoju, o to daugelis darbdavių dažniausiai vengia", - samprotavo A. Černiauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko teigimu, profsąjungos prieš dvejus metus jau buvo sutikusios su kai kuriais pokyčiais, tačiau tie pokyčiai iki šiol jokios apčiuopiamos naudos nedavė. Būtent todėl prieš naujus pokyčius norisi žinoti aiškų tikslą, konkrečius skaičiavimus, ką visa tai duos.
"Jeigu būtų pasakyta, kad štai šis ar kitas pokytis, pavyzdžiui, sumažins dvidešimčia tūkstančių bedarbių, prašau - mes nieko prieš. Tačiau dabar neaišku, kas visu tuo bus pasiekta, bet vis tiek per prievartą brukama", - teigė A. Černiauskas.
Informacija
Daugelis Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui Vokietija, Austrija, Skandinavijos šalys, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Kipras darbo santykius reguliuoja per kolektyvines sutartis ar šakos kolektyvines sutartis. Teigiama, kad Estijai 2009 m. darbo santykius padarius lankstesnius, mažiau kodifikuotus, po metų buvo pastebėtas staigus nedarbo sumažėjimas.
"Neša destrukciją"
Edvardas ŠALKAUSKAS, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas
Niekas nesikeičia, todėl imi svarstyti, jog gal kažkuriuo kampu tai kažkam naudinga? Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, siūlydamas darbo santykių liberalizavimą, tiesiog šantažuoja darbuotojus. Žmonės yra apgaudinėjami, jiems už menką minimalios algos pakėlimą, iš pradžių 50 litų ir vėliau dar 50, siūloma atimti daug garantijų. Tai grynas šantažas. O siūlymas keisti atostogų suteikimo tvarką iš kalendorinės į darbo dienų, mano manymu, yra tik bandymas įnešti dar daugiau destrukcijos į jau ir taip be galo painią situaciją. Nieko gero tai neduos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą