Gamtoje
Nepaisant to, kad patį viduržiemį įsivyravus pavasariškiems orams jau buvo pastebėti grįžę vieversiai, pražydo kai kurios gėlės, gamtininkai sako, jog staigus atšalimas augmenijai ir gyvūnijai neigiamų pasekmių neturės.
Priešingai, manoma, kad kur kas skaudesnių pasekmių gamta sulauktų tuomet, jei visą žiemą šaltukas taip ir nespustelėtų.
Pasak Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologo Erlando Paplauskio, gana šilta žiema Lietuvoje nėra nei pirma, nei paskutinė, tačiau iki šiol nieko blogo nėra atsitikę. Nemažai sutrikimų būtų tuomet, jei visą žiemą temperatūra taip ir nenukristų žemiau nulio laipsnių, nors tokios žiemos dar nėra buvę.
"Kad augalų sėklos sudygtų, jos turi praeiti šalčio stadiją. Šiluma neigiamai paveiktų ir kai kuriuos gyvūnus, kurie žiemą miega. Pavyzdžiui, jeigu oras neatšaltų ir žalčiai neužmigtų žiemos miegu, jie nebesiveistų. Be to, neiššaltų vabzdžiai kenkėjai, ir vasarą būtų didesnė jų antplūdžio tikimybė", - pasakojo E. Paplauskis.
Anot ekologo, klaipėdiečių pastebėta pražydusi kiaulpienė, "kačiukais" pasipuošę gluosniai ar kiti pavasariui per anksti pradėję rengtis augalai nušals, tačiau tai yra tik pavieniai atvejai, nekeliantys jokios grėsmės visos rūšies išlikimui.
"Visada pasitaiko šiokių tokių nuokrypių. Gamta tokius "išsišokėlius" tiesiog "nupjauna", kad per anksti išsprogę ar pražydę augalai nebesidaugintų, ir nuokrypis neplistų. Gamtos filosofija yra tokia - ji saugo rūšį, o ne individą. Vieno ar penkių individų žūtis gamtai nieko nereiškia", - tvirtino E. Paplauskis.
Pasak ornitologų, sausio pabaigoje Neringoje jau buvo pastebėtas grįžęs vieversys, karvelis keršulis bei apie 10 dienų čia prabuvęs retas paukštis baltasis garnys.
"Atšalus šie paukščiai pasitraukia ten, kur šilčiau. Nereikia bijoti, kad jie sušals - paukščiams baisus yra ne šaltis, o maisto trūkumas. Sušąla tik tie, kurie nepajėgia išskristi - taip gamta daro natūralią atranką", - sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko ornitologas Gediminas Gražulevičius.
Anot kito ornitologo, Vytauto Jusio, parskridusiems vieversiams-žvalgams nieko blogo neturėjo nutikti, nes sniego beveik nėra ir jiems nesunku susirasti grūdų.
Vandens paukščiams šaltis taip pat nebaisus - jiems svarbiausia, kad būtų vandens. Gruodžio ir sausio mėnesiais Kuršių mariose ties Ventės ragu būriavęsi apie 10 tūkst. paukščių, marioms užšalus, išskrido į jūrą ir kitus neužšalusius telkinius, sakė V. Jusys. Čia jie plaukioja, ieško maisto, o sušalę išlipa iš vandens pasišildyti.
Anot G. Gražulevičiaus, properšose ties Kiaulės nugara neseniai dar plaukiojo dančiasnapiai, bet, labiau atšalus, jie traukiasi į Vokietiją ir Kaliningradą. Pas mus atskrenda sniegenos, svirbeliai, smilginiai strazdai ir kiti šiaurės paukščiai, kurių gamtininkai buvo pasigedę vyraujant neįprastai šiltiems žiemos orams.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą