Audrys Juozas Bačkis apie Justiną Marcinkevičių: kuklus, tačiau Dievo apdovanotas įtaigiu žodžiu žmogus

Tautos meilė Justino Marcinkevičiaus poezijai liudija, kad jo kūryba atitiko daugelio žmonių, išgyvenusių pokarį, sovietmetį ir atgimimą, mąstymo kryptį, per šv. Mišias už Poetą sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Šeštadienio rytą Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už vasario 16-ąją mirusį šviesaus atminimo poetą J. Marcinkevičių.

Šv. Mišiose už velionį dalyvavo jo žmona Genovaitė, kiti artimieji, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Premjeras Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo ir Ministrų Kabineto nariai, J. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjai.

"Šis iš pažiūros kuklus, tačiau Dievo apdovanotas įtaigiu žodžiu žmogus žinomas kiekvienam Lietuvoje, todėl nuoširdžiai kviečiu visus tikinčiuosius - ir susirinkusius Vilniaus katedroje, ir esančius namuose - bendrai maldai", - pamokslą pradėjo kardinolas, primindamas, kad maldos reikia ne tik mirusiajam, bet ir gyviesiems, kad jų širdys būtų paguostos, nuramintos dieviškosios meilės galia.

Arkivyskupas sakė, kad tik tikėjimas atveria duris į Amžinybę, tikėjimas leidžia tikinčiųjų bendruomenei ir po mirties padėti brangiems artimiesiems palaikyti su jais tikrosios meilės ryšį.

"Meilės, kuri kilo iš Dievo, ir nesibaigia mirtimi. Tik tikėjimas suteikia prasmę bažnytinėms laidotuvių apeigoms, kurios nėra paprastas pagerbimas ar tradicija, bet stiprus liturginis dangiškojo gyvenimo įtraukimas į mūsų žemiškąją tikrovę.(...) Meilė - tai prieštaravimas mirčiai, yra pasakęs prancūzų filosofas Gabrielis Marselis. Kiekvienas, kuris atsistoja savo mylimo asmens mirties akivaizdoje, negali susitaikyti su mintimi, kad meilė nutrūko, pasibaigė su šio gyvenimo žemiškumu. Juk būtų visiška beprasmybė, kad turime galimybę ką nors mylėti tik trumpą gyvenimo atkarpą. Tai prieštarauja pačiai meilės esmei, todėl poetai dažnai kartoja, kad meilė yra stipresnė už mirtį, nes tikroji meilė nėra ką nors turėti sau, bet atiduoti save tam, ką mylime", - kalbėjo Vilniaus arkivyskupas šventovėje susirinkusiems tikintiesiems ir Poeto gerbėjams.

Kardinolas pabrėžė meilę Dievui, Tėvynei ir Žmogui.

"Žmonių meilė J. Marcinkevičiaus poezijai byloja, kad jo kūryba ypatingai atitiko jautimo būdą ir mąstymo kryptį daugelio tų, kurie drauge Lietuvoje išgyveno baugius pokario, pilkus vėlesnio sovietmečio ir viltingus atgimimo metus.

Šiomis dienomis girdėjome ne vieną liudijimą, kad talentingi poeto žodžiai apie nykstantį senąjį kaimą, lietuvių kalbą, pastangas atrasti autentiško gyvenimo pagrindus kėlė ūpą ir paguodą", - sakė A. J. Bačkis ir kvietė tikėti Amžinuoju gyvenimu, mirusiųjų prisikėlimu.

Anot dvasininko, jei tuo tikime, "gyvenimas nesibaigia, o tęsiasi, įsikūnydamas gailestingoje Dievo meilėje, kurioje tarsi motinos įsčiose gimstame naujam dieviško gailestingumo perkeistam gyvenimui".

"Gyvenimui, kuris mus, Žemės keleivius, įpareigoja rimtai atsakyti į esminį savosios egzistencijos klausimą. Jėzus šiandienos Evangelijoje sako: "Tavo brolis prisikels, ar tu tiki?" Pamąstykime ir patys pabandykime atsakyti į šį klausimą", - kvietė Vilniaus arkivyskupas.

Šv. Mišios buvo pabaigtos choro atlikta giesme pagal J. Marcinkevičiaus eiles "Tai gražiai mane augino".

Poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius atguls amžinojo poilsio prie Sausio 13-osios memorialo Antakalnio kapinėse.

Prieš palydint Poetą į amžino poilsio vietą su juo atsisveikina jo artimieji.

Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, kur buvo pašarvotas velionis, apeigas atliko kunigas Gintaras Petronis.

Prieš tai prie Poeto karsto skambėjo jo paties eilėraščių įrašai, eiles skaitė aktoriai ir skaitovai, griežė Vilniaus kvartetas, giedojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras.

Visuomenės atsisveikinimą su Poetu užbaigė aktorius Vytautas Paukštė, citavęs J. Marcinkevičiaus dramą "Mažvydas". Jam tyliai atkartodami "Lie-tu-va" pritarė atėjusieji atsisveikinti su Poetu.

Laidotuvių procesija į Antakalnio kapines pajudės 14 valandą skambant Vilniaus arkikatedros varpinės varpams.

Laidotuvės vyks 15 valandą. Paskutines apeigas atliks kunigas G. Petronis. Atsisveikinimo kalbas sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Laidojimo ceremonijos metu skambės giesmė "Marija Marija" bei dainos pagal J. Marcinkevičiaus eiles.

Valstybinė vėliava, dengusi Poeto karstą, bus sulankstyta ir perduota velionio artimiesiems.

Tautos poeto netekome vasario 16-ąją jam einant 81-uosius metus. J. Marcinkevičius užgeso ligoninėje, neatsigavęs po gruodžio 7 dieną savo namuose patirtos sunkios traumos.

---

Paskutiniai viešai išsakyti J. Marcinkevičiaus norai - išsaugoti Gedimino kalną, lietuvių kalbą ir Tolminkiemį, priminė profesorė Viktorija Daujotytė.

"Paskutiniai poeto norai, išsakyti 2010 metais lapkričio 23 dieną Mokslų akademijos salėje yra trys: kad būtų sustabdytas Gedimino kalno irimas, kad būtų išsaugotas lietuvių kalbos valstybingumas, kad būtų apgintas Tolminkiemis. Norai, kuriuos šiandien suvokiame kaip testamentą", - kalbėjo V. Daujotytė atsisveikinant su J. Marcinkevičiumi.

ELTA primena, jog lapkričio 23-iosios vakarą Mokslų akademijoje mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai diskutavo tena "Tauta ir piliečiai: ar esame savo valstybės šeimininkai?"

Šiame renginyje dalyvavęs Poetas J. Marcinkevičius apgailestavo, kad Lietuvoje nėra jokios reikšmingesnės grupės ar sambūrio, kuris būtų įsitikinęs, jog šalyje viskas gerai, kad gyvename pagal žmogiškąsias bei politines vertybes.

Apie tai, kad Gedimino kalnui, kurio išsaugojimu rūpinosi Poetas, gresia pavojus, geologai įspėjo jau prieš porą metų. Pernai jam tvarkyti Vyriausybė skyrė 640 tūkst. litų. Tuomet ekspertai teigė, kad 2011-aisiais kalno tvarkymo darbams reikėtų dar maždaug 1 mln. litų, o 2012-aisiais - apie 1,75 mln. litų.

Tolminkiemis - gyvenvietė Karaliaučiaus srityje, čia - liuteronų pastoriumi (1714-1780) dirbo poemos "Metai" autorius Kristijonas Donelaitis. 1964 metais atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje buvo įkurtas memorialinis rašytojo muziejus. Čia įrengta memorialinė ekspozicija, bažnyčios kriptoje ilsisi K. Donelaičio palaikai.

Kaliningrado srities Dūmoje buvo siūloma buvusią Tolminkiemio liuteronų bažnyčią, kurioje veikia K. Donelaičio memorialinis muziejus, perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Kad muziejus būtų išsaugotas, veiksmų ėmėsi Lietuvos kultūros veikėjai, politikai. Tokios minties atsisakyta.

2014-aisiais bus minimos K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės.

Latvijos Seimo pirmininkė Solvita Aboltina visų Seimo narių vardu pareiškė užuojautą dėl J. Marcinkevičiaus mirties.

Latvijos Seimo pirmininkė Lietuvos parlamento vadovės Irenos Degutienės paprašė perduoti nuoširdžią užuojautą J. Marcinkevičiaus šeimai.

"Justinas Marcinkevičius buvo ryški asmenybė Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, teisėtai vadinama garbingu tautos poeto vardu. Didžiulis jo literatūrinis palikimas visada bus Lietuvos tautos, tapatumo ir gamtos aprašomasis atspindys. J. Marcinkevičius buvo ir vienas iš laisvės judėjimo - Sąjūdžio kūrėjų. Jis visada liks mūsų atmintyje kaip didis Lietuvos poetas ir patriotas. Liūdžiu kartu su Jumis ir reiškiu Jums giliausią savo pagarbą", - sakoma Latvijos Seimo pirmininkės užuojautoje.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.