Aukščiausiasis Teismas galutinai išteisino Daivą Ulbinaitę

Tokį sprendimą paskelbė prokurorų kasacinį skundą išnagrinėjusi išplėstinė septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija.

LAT, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo, konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodyta informacija, kurios atskleidimu kaltinta Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja D. Ulbinaitė, neatitinka valstybės paslapties kriterijų. VSD šią informaciją nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.

"Teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl D. Ulbinaitės išteisinimo, kuri grindžiama tuo, kad Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta informacija, kurios atskleidimu kaltinta D. Ulbinaitė, neatitinka įstatymo nustatytų valstybės paslapties kriterijų, dėl to šią informaciją valdė bei paslapčių subjektas nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi. Tokiu atveju nesant Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio pirmoje dalyje nurodytos šios nusikalstamos veikos dalyko - valstybės paslapties - nebuvo padaryta nusikalstama veika", - paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkė Dalia Bajerčiūtė.

Anot jos, kasacinio teismo kolegijos manymu, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įstatymo taikymo klaidos nepadaryta, apeliacinės instancijos padarė išvadas, kad byloje nėra įrodymų, kad informacijos atskleidimas sukėlė riziką VSD darbuotojams ar žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams, kad naujienų agentūrai BNS išplatinus pranešimus apie Rusijos valdžios prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones nebuvo nustatyta jokių neigiamų padarinių nacionaliniam saugumui, valstybės interesams ir pan.

Galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje konstatuojama, kad nesant nusikalstamo veikos dalyko - valstybės paslapties, nebuvo padaryta ir nusikalstama veika. Kasacinio teismo vertinimu, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.

"Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad byloje nėra duomenų, jog informacijos atskleidimas sukėlė riziką VSD darbuotojams ar žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams, kad BNS ir kitur išplatinus pranešimus apie Rusijos valdžios prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones nebuvo nustatyta jokių neigiamų padarinių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams. Tai reiškia, kad galimos žalos dydis, kai informacija neteisėtai atskleidžiama ir prarandama, nagrinėjamu atveju neatitinka valstybės paslapčiai keliamų kriterijų. VSD rašte pateikta informacija valstybės paslapčiai priskirta tik formaliu pagrindu", - nutarė teismas.

Esant tokioms aplinkybėms LAT konstatavo, kad D. Ulbinaitė yra pagrįstai išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tiesa, trys teisėjai, esantys išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtyje, laikėsi kitos nuomonės, t.y. kad prokuroro kasaciniu skundu paskųsta Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos, nutartis turėtų būti naikintina ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Be to, Aukščiausias teismas nusprendė, kad D. Ulbinaitė negaus 579 eurų, kuriuos ankstesnis teismas buvo priteisės už advokato atstovavimą byloje.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

"Pirmiausia, norėčiau padėkoti savo gynėjams, kurių neįtikėtinas profesionalumas ir tikėjimas teisingumu padėjo man pereiti visas šias teisėsaugos pinkles. Iš tiesų, beveik 2,5 metų buvau priversta be jokio reikalo minti teismų slenksčius, tačiau dabar jau trys teismai patvirtino, ką mes kartojome nuo pat pradžių, kad nebuvo jokio reikalo nei pradėti šį tyrimą, nei persekioti žmonių", - po posėdžio žurnalistams sakė D. Ulbinaitė ir pridūrė, kad "visos patirtys naudingos", tačiau nebuvo linkusi spėlioti, ar ši byla kam nors buvusi naudinga.

"Kai išaušta nuo teismų laisva diena, atsikvepi lengviau", - teigė vyriausioji prezidentės patarėja. D. Ulbinaitė sakė nejaučianti apmaudo, kad vis dėl to už advokato paslaugas reikės apsimokėti pačiai ir gyrė savo advokatą.

D. Ulbinaitės gynėjas advokatas Giedrius Danėlius antrino, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gynyba teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai.

"Kelių instancijų teismai patvirtino, kad turinys tikrai neatitinka tų reikalavimų, kurie keliami valstybės paslapčiai. Tas pastabas teikėme nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jeigu į tai būtų buvę šiek tiek atsižvelgta, tai, ko gero, net nebūtų šito teisminio proceso", - sakė D. Ulbinaitės gynėjas.

To, kad trys Aukščiausiojo teismo teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę ir siūlė bylą nagrinėti iš naujo, G. Danėlius, kol nėra su šia pozicija tiksliau susipažinęs, nevertino.

"Visų trijų instancijų sprendimus sudėjus, akivaizdu, kad visas tas procesas yra daugiau nei beprasmis", - teigė jis.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Gintas Ivanauskas komentavo, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomonės išsiskyrė trims teisėjams pasisakius, kad byla turėtų būti grąžinta apeliacinei instancijai.

"Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu aš vertindamas duomenis, įrodymus vadovavausi savo vidiniu įsitikinimu. Teismai priimdami sprendimus, vadovavosi savo vidiniais įsitikinimais. Šiuo atveju mūsų nuomonės nesutapo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai. Reiškia, priklausomai nuo to, kokie yra teismų sprendimai, toks yra ir teisingumas Lietuvoje", - komentavo prokuroras.

G. Ivanauskas nesiėmė vertinti, kad galbūt D. Ulbinaitę reikėjo teisti ne dėl valstybės paslapties, o tarnybos paslapties atskleidimo.

"LAT šiuo klausimu nepasisakė, taigi procesas baigėsi šitoje byloje tuo, kuo jis ir baigėsi, būtent, tokiu sprendimu", - tikino prokuroras ir pridūrė nejaučiąs nei apmaudo, nei palengvėjimo. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl kitų kasacinio skundo motyvų, t.y. įrodymų leistinumo, gavimo būdų teisėtumo.

"Iš esmės galima teigti, kad šiais klausimais teisminė praktika taip ir liko iki galo nesuformuota, kadangi Aukščiausias Teismas tais klausimais nepasisakė", - neabejojo jis.

Prokuroras prašė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliaciniam teismui bei prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinių išvadų šioje byloje, be to, esą nutartį priėmęs teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasatorius taip pat manė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti D. Grybauskaitę, tikslinga būtų poligrafu ištirti išteisintąją D. Ulbinaitę.

ELTA primena, kad D. Ulbinaitė buvo kaltinama atskleidusi informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuriam "informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų".

Taip pat jai buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus. Baudžiamasis kodeksas numato, kad, "jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų".

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013 m. spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Prezidentę D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.