Avių augintojai pramušė sieną

Avių augintojų asociacija užvakar pasiekė didelį laimėjimą Žemės ūkio ministerijoje. Žemdirbiai įsitikinę, kad tai duos naudos ne tik avių augintojams, bet ir avienos vartotojams. Po derybų ministerijoje priimtas sprendimas leisti avių augintojams gyvulius skersti pačių įsirengtose skerdyklose. Ūkininkai išsikovojo ir paprastesnes gyvulių ženklinimo ir registravimo sąlygas. Nuo šiol kiekvienam norinčiam įsigyti avį pirkėjui nebereikės registruoti savo bandos. Užteks avį registruoti gyvulių registrų centre, o ją suvalgius paprasčiausiai išregistruoti.

Šviežios mėsos - į kaimą

Pasak Avių augintojų asociacijos pirmininko Juozapo Mikučio, sugrįžome prie senos lietuviškos tvarkos, kai norint avį pasiskersti nebereikės jos vežti į už Europos milijonus pastatytą skerdyklą, o užteks jai kailį nulupti paprastoje higienos reikalavimus atitinkančioje ūkininko skerdykloje. „Tą tvarką dar reikės tikslinti, bet tokia kvailystė, kokia buvo iki šiol, tęstis nebegalėjo“, - įsitikinęs J. Mikutis.

„Labai tikiuosi, kad naujoji tvarka sumažins avienos kainas, sveika, ekologiška mėsa bus prieinama didesniam būriui žmonių“, - linksmai nusiteikęs vakar kalbėjo J.Mikutis. Anot asociacijos vadovo, aviena niekada negalės kainuoti tiek, kiek kainuoja greitai nušertų kiaulių ar hormoniniais preparatais lesintų vištų mėsa, nes viena avis per metus vidutiniškai atveda pusantro ėriuko, bet 30-40 litų kaina už kilogramą bus tikrai nebepateisinama. J. Mikučio manymu, perkant ėrieną iš ūkininko namų, kaina turėtų sumažėti beveik perpus.

Nuo avienos atpratino kainos

„Aviena brangi buvo todėl, kad 1 kg gyvo svorio išauginimo savikaina - 8-10 litų, o kur dar kitos išlaidos. Skerdyklos už avinuko paskerdimą ima 40-50 litų. Nuvežimas į miestą, pardavimo vietos, pardavėjo išlaikymas taip pat savo atsiriekia. Todėl 1 kg avienos savikaina tampa 25-30 litų“, - svarstė J. Mikutis. Anot jo, iki šiol nusipirkti avienos buvo galima ūkininkų turgeliuose ir kai kuriose Vilniaus, Kauno parduotuvėse ir prekybos tinkluose „Iki“, „Maxima“, paskanauti avienos patiekalų buvo galima restoranuose. Mažuose miesteliuose ar rajonų centruose nebuvo nei avienos, nei jos pirkėjų. Avių augintojų atstovas svarstė, kad kai kurie stambieji pardavėjai avieną importuoja iš Naujosios Zelandijos, Lenkijos. Tuo padidindami konkurenciją vietiniams augintojams.

Pasak J. Mikučio, per daugelį avienos deficito metų žmonės nuo jos atprato ir nepasigenda. „Avienos pasigenda tik gurmanai ir sveikos gyvensenos propaguotojai. Labai trūksta propagandos. Daugelis gal nežino, kad dėl mažo cholesterolio kiekio aviena tinka vyresnio amžiaus žmonėms ir labai naudinga mažiems vaikams“, - tvirtino žinovas.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, 2011 m. gruodžio mėnesį vienas kilogramas avienos kainavo 18,02 lito, 1912 m. gruodį ši mėsa kainavo 17,83 lito. Pagal šiuos skaičius pasakyti, kiek iš tiesų kainuoja jūsų norimas gabalas avienos, neįmanoma. Net ir ėriena skirstoma į kelias kategorijas. Kuo jaunesnis ėriukas, tuo kaina aukštesnė, o avis kuo senesnė, tuo jos kaina žemesnė. J.Mikutis įsitikinęs, kad avieną vėl reikia populiarinti, bet didžiausią darbą, jo manymu, turėtų atlikti sumažėjusi kaina ir konkurencija. Reikia populiarinti ir avių auginimą. Avis nėra reiklus gyvūnas, bet iki šiol jas auginti tiesiog neapsimokėjo - mėsos niekas nepirko, nes neįpirko.

Sekasi nebijantiems rizikos

Molėtų rajone, Inturkėje, beveik 2 tūkst. avių ūkį valdantis Giedrius Prakapavičius savo verslo sėkme nesiskundžia. Viena iš priežasčių yra ta, kad ūkininkas prieš metus pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama pasistatė nuosavą skerdyklą. Ėrieną parduoda už 25 litus, avieną - pigiau. Norint nusipirkti mėsos tokia kaina tenka pirkti pusę ėriuko, apie 8 kilogramus. Užtat ūkininkas šviežią mėsą atveža pats. Veža ne tik restoranams ir parduotuvėms, bet ir visiems, kas užsiprašo. Ūkininkas dirba be jokių vadybininkų ir tarpininkų, užsakymus priima pats, į telefono skambučius atsako kiekvienam. Prieš kelias dienas kalbintas ūkininkas taip pat stebėjosi, kodėl ne tokiems stambiems ūkiams neleidžiama pasistatyti ne tokių modernių skerdyklų ir skersti avis patiems. „Einant tokiu keliu, greitai gal ir vištos galvos nebegalėsime nusukti neeuropinėje skerdykloje“, - juokavo G. Prakapavičius.

Mėgstančio riziką jauno ūkininko artimiausi planai - pasistatyti sūrinę, įrengti avių melžimo liniją. Tam ūkyje jau auga banda iš Prancūzijos atvežtų pieninių avių. „Tik taip, pats augindamas ir gamindamas, gali šio to pasiekti“, - neslėpė ūkininkas. Apie avių vežimą į užsienį jis nė nesvajoja. Sako, rinką atradęs čia, Lietuvoje.

Privalomas kelias

Pagal iki šiol Lietuvoje nustatytas taisykles pjauti savo namuose avis turėjo teisę tik jų augintojai. Ir tik savo šeimos stalui. Ką jau kalbėti apie pardavimą turguje. Jeigu kaimynas užsimanė ėrienos, avį tekdavo gabenti į skerdyklą ir sumokėti už ten atliktą paslaugą. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Čereškos, 2012 m. avys buvo skerdžiamos 26 rajonų skerdyklose. Iš viso yra 35 gyvulių skerdyklos, kuriose skerdžiamos avys. Kai kuriuose rajonuose veikia ne po vieną avis skersti pritaikytą skerdyklą. Klaipėdos r. tokių skerdyklų pernai buvo 2, Šilutės r. - 2, Šilalės r. - 2, Biržų r. - 2, Panevėžio r. - 3, Ignalinos r. - 2, Molėtų r. - 2, Utenos r. - 2. Praėjusiais metais Lietuvos skerdyklose buvo paskerstos 5759 avys. Gyvulių skerdyklų Lietuvoje yra daugiau kaip 70.

Avininkystė laikosi ant smulkiųjų augintojų pečių

Avių augintojų asociacijos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje yra 6113 avių augintojų, auginančių 83 381 avį. Lietuvoje auginamos 31 veislės avys. Mėsinių veislių avių ir mišrūnų yra apie 65 351, mėsinių-kailinių avių - apie 16 983, pieninių - 698, egzotinių-dekoratyvių - 349. Geriausios mėsinės avys yra safolkai, tekseliai, berišon diušer, šarolė, Vokietijos juodgalvės, Lietuvos juodgalvės. Iš lietuviškų veislių paplitusios Lietuvos juodgalvės ir vietinės šiurkščiavilnės. Visos kitos veislės į šalį įvežtos iš kitų kraštų. ES subsidijuoja retas veisles. Lietuvoje nykstančioms veislėms prilygintos Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys. Mokama 94 litai už avį, kuri paliekama veislei.

„Avininkystės vystymąsi skatina rinka. Plėtrą trukdo tai, kad nėra subsidijavimo už veislinių avių įsigijimą, nes avys priklausomai nuo veislės Lietuvoje kainuoja 600-700 litų, o užsienyje - daugiau kaip 10 000 litų. Įsigijimo subsidijavimas būtinas, nes ūkininkai stokoja pinigų veislinėms avims įsigyti. „Dėl tos priežasties avininkystė ir nėra tiek populiari, kiek būtų norinčių auginti avis“, - įsitikinęs Avių augintojų asociacijos vadovas J. Mikutis.

Daugiausia avių auginama Telšių, Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos, Zarasų, Raseinių rajonuose, mažiausiai - Trakų, Tauragės, Jonavos, Joniškio, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio rajonuose. Tarpukario Lietuvoje buvo auginama apie 1,5 mln. avių. Sovietmečiu avių auginimas sumenko, o 2001 m. Lietuvoje avių buvo likę mažiau nei 11 tūkst., prieita riba, kai avininkystei Lietuvoje buvo kilusi grėsmė išnykti. Vilna, kailiai ir pienas superkami tik Lietuvoje. Prasibrauti į užsienį su tokia avių banda, kokią gali pasiūlyti Lietuva, neįmanoma. Avių augintojų asociacijos duomenimis, didžiausią dalį sudaro avių augintojai, auginantys 5-10 avių. Stambūs, auginantys 1000 ir daugiau avių, yra tik 6 ūkiai.