Bačką rideno Daukanto a. anonimai

Bačką rideno Daukanto a. anonimai

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė pagaliau priėmė parlamentarą Julių Sabatauską ir jo vadovaujamo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius. Šalies vadovė jau nebekalbėjo apie tai, kad turi informacijos apie J.Sabatauską ir kitus parlamentarus, kuriuos esą buvo bandoma paveikti ieškant generalinio prokuroro kandidatūros. Pasirodo, tokia „informacija“ buvo viso labo anoniminis skundas. Galbūt net pačiuose S.Daukanto rūmuose parašytas.

Po lapkričio 3 d. Seimo valdybos ir prezidentės susitikimo buvo paskleista informacija, esą šalies vadovė turi medžiagos, kad teisėjai bandė paveikti politikus, tarp jų ir J.Sabatauską, ieškant Generalinės prokuratūros vadovo. Kadangi visos specialiosios tarnybos paneigė tokią informaciją pateikusios D.Grybauskaitei, J.Sabatauskas dvi savaites bandė patekti pas prezidentę ir tiesiai iš jos išgirsti, iš kur ji ištraukė mistinę pažymą, apie kurią niekas nieko nežino. Ir pagaliau vakar susitikimas įvyko. Tiesa, prezidentūros pranešime apie tai, kad buvo šnekama apie pažymą, neužsiminta nė žodžiu, lyg prezidentūra į jokį skandalą ir nebuvo įsivėlusi. Rašoma tik tai, kad D.Grybauskaitė su NSGK nariais „aptarė neatidėliotinus, valstybės raidai, visuomenės saugumui, teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos tobulinimui ir efektyviam darbui svarbius įstatymų projektus“.

Po vakarykščio susitikimo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė teigė, kad prezidentūrą nuolatos pasiekia informacija apie įvairių asmenų galimai neteisėtas veikas, o visi šie skundai yra perduodami ištirti, J.Sabatausko atveju - STT.

„Informacija prezidentūrą pasiekia įvairiai - ir iš žmonių, ir iš institucijų, ir įvairiais kanalais: elektroniniu paštu, skambučiais. Visa ji yra registruojama asmenų aptarnavimo poskyryje ir perduodama atitinkamoms tarnyboms“, - kalbėjo D.Ulbinaitė.

Pats J.Sabatauskas „Vakaro žinioms“ sakė iš prezidentės neišgirdęs, kas jam metė įtarimus galimai darius įtaką generalinio prokuroro skyrimui, tačiau teigė išgirdęs patvirtinimą, kad tai nėra teisėsaugos institucijų pateikta informacija.

„Prezidentė nepasakė, kokiu būdu gavo informaciją apie mane, tik sakė, kad ne iš teisėsaugos institucijų. Pasakė, kad yra ir pasirašytų, ir nepasirašytų skundų, net ir elektroniniu paštu. Bet ir mes gauname pasirašytus skundus be jokio atgalinio adreso. Valstybėje tokie skundai traktuojami kaip anoniminiai. Nenormalu, kad nepatikrinta anoniminė informacija skelbiama. Taip, galima ją atiduoti tirti struktūroms, tačiau man tada tų struktūrų gaila. Pavyzdžiui, policija per metus gauna apie 15 tūkst. tokių skundų, kurie ypač pasipila per pilnatį. Ir tirti tokius skundus yra tas pats, kaip šaudyti su atominiu ginklu bandant išnaikinti mašalų populiaciją Pietų Lietuvoje. Aš iš pat pradžių žinojau, kad tai blefas. Gali būti skundas pasirašytas nors ir dešimties žmonių, bet jei jis neparemtas faktais, kaip gali juo vadovautis?“ - stebėjosi J.Sabatauskas.

Politiko teigimu, ypač pavojinga, kai nepatikrinta informacija remiasi prezidentūra, kuri priiminėja svarbius sprendimus. Anot jo, tai net kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

„Sunku pasakyti, ar tai buvo eilinis nesusipratimas, ar prezidentūra tokia „informacija“ norėjo ką nors spustelėti. Mano įsitikinimu, nepatikrintos informacijos skleidimas yra atsakingo valdymo principų pažeidimas, nes turi būti jaučiama atsakomybė už savo veiksmus. Priešingu atveju sukeliama nereikalinga sumaištis, tarnybos apkraunamos nereikalingu darbu, bandoma mesti šešėlį ant kitų žmonių“, - priekaištų šalies vadovei negailėjo J.Sabatauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder