Balkonai krinta žmonėms ant galvų

Savivaldybė - tik prievaizdas

Atėjus pavasariui apie save primena sostinės senų namų balkonai. Pavojingai trupantys balkonai, kad ir sostinės Kalvarijų gatvėje, gyventojus verčia gūžčioti pečiais. Gerai, jei teritorija po balkonu aptverta specialia juosta - savisaugos instinktą turintys piliečiai nerizikuoja. Tačiau tokių juostų nepaisančių nutrūktgalvių ne ką mažiau nei byrančių balkonų.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Daiva Savickienė „Vakaro žinias” informavo, jog savivaldybės administracijos specialistai vykdo statinių naudojimo priežiūrą, teikia reikalavimus pastatų administratoriams šalinti nustatytus defektus.

Taip pat įtraukia balkono remonto darbus į numatomus pastato atnaujinimo darbų planus, rekomenduoja gyventojams kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, balkonams ir fasadams sutvarkyti.

Tiesa, sostinės savivaldybės biudžete nenumatyta lėšų balkonų remonto darbams.

„Tačiau daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programose ir gauti valstybės paramą”, - teigė savivaldybės atstovė.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai, vykdantys statinių naudojimo priežiūrą, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius papildo neūkiškai prižiūrimų statinių sąrašus (2013-aisiais sausio 1 d. sąraše buvo 125 pastatai). O atskirai galimai avarinės būklės balkonai neapskaitomi.

Labiausiai kenkia drėgmė

Technikos mokslų daktaras, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius teigė, jog dabar itin aktualūs temperatūrų pokyčiai, kurie pridaro eibių balkonų konstrukcijoms.

„Kai keičiasi temperatūros, deformuojasi pati konstrukcija. Jeigu gelžbetoniniai balkonai buvo blogai izoliuoti nuo drėgmės, aišku, jiems pakenkta. Žiemos metu vanduo prasiskverbia į betono plyšius, poras, vanduo užšąla, o šis šaldamas savo tūrį padidina net 9 procentais - tokiu atveju suardomas betonas”, - aiškino mokslininkas. Kol šalta, betono gabaliukai dar nekrenta, tačiau atšilus, byra.

Č. Ignatavičius gyventojus įspėja, jog šie turi pasirūpinti savo balkonais ir būtinai juos apsaugoti nuo drėgmės, nuo tiesioginių kritulių.

„Vakarų valstybėse susidėvėję balkonai nupjaunami, o fasadai - apšiltinami. Vėliau balkonus ant atskirų statramsčių pristato prie pastato, - kalbėjo specialistas. - Čia yra vienas geriausių problemos sprendimo variantų. Pavyzdžiui, Vokietijoje balkonus gamina specialios gamyklos, yra firmos, kurios užsiima tik balkonų elementų gamyba bei statyba.”

Pasak Č. Ignatavičiaus, ir Lietuvoje galima taikyti tokią praktiką.

Faktas

2007 metais Vilniaus senamiestyje, Šiaulių gatvėje, griuvo net ne balkonas, o visa trijų aukštų namo siena. Tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti aukų.