Tai jau trečiasis parlamentaro Petro Gražulio bandymas apriboti seksualinių mažumų saviraišką. Trečią kartą teikiamose Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisose nebeliko formuluotės, kuria numatomos baudos už „visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių“ organizavimą.
Dabartinėse pataisose numatoma bausti už „šeimos viešą niekinimą“, tačiau P. Gražulis juo prisidengdamas ketina toliau persekioti netradicinio seksualumo asmenis. Numatytos baudos už pirmą nusižengimą – 1000–3000 litų, už pakartotinį – 3000–6000 litų.
Iki pastarųjų pataisų priėmimo liko tik vienas balsavimas – po pateikimo ir po svarstymo joms jau pritarta. LRT.lt paklausė „už“ balsavusių parlamentarų, už ką ir kodėl reikėtų bausti, kur iki šiol jie matė „viešą šeimos niekinimą“. Pavyzdžių rasti Seimo nariai nesugebėjo, tačiau pataisų reikalingumu niekas iš kalbintųjų nesuabejojo.
Petras Gražulis („Tvarka ir teisingumas“)
– (...) Kadangi, kaip žinote, Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog mūsų valstybės pagrindas yra šeima, kad tėvystę, motinystę ir vaikystę globoja valstybė, tai mes turime tuos, kurie niekina šeimą, aiškina, kad tai nėra gėris, ir propaguoja įvairiausius kitokius seksualinius iškrypimus, tikrai bausti.
– Toje formuluotėje, kuri yra pateikta, rašoma, kad už šeimos niekinimą, bet nekalbama apie kitokių seksualinių orientacijų propagavimą.
– Matot, dabar taip aš pasakysiu. Iš tikrųjų, savotiškai tai ir būtų netiesiogiai galima įžvelgti, kad tai yra ir už propagavimą, nors, žinot, pirmam variante buvau aiškiai parašęs, kad draudžiama propaguoti homoseksualius santykius, bet Teisės departamentas nepritarė, taip pat ir Seimas nepritarė. Kaip praktikoj taikys ar teismas, ar kas, tai čia jau priklausys nuo teisėjo interpretacijos ir nuo jo sąžinės.
– Kaip manote, kas naudosis pataisomis?
– Be abejonės, jei aš matysiu, kad vyksta propagavimas arba veiksmai konkretūs, aš asmeniškai kreipsiuos į teismą, kad būtų skiriamos administracinės nuobaudos, ir manau, kad atsiras ir kitų asmenų.
Agnė Bilotaitė (TS-LKD)
– Kokie konkretūs praeities atvejai galėtų būti kvalifikuojami kaip šios pataisos objektas, priežastis?
– Pernai gegužę teiktas pirminis šio projekto variantas buvo susijęs su P. Gražuliui nuolatos ypatingų problemų sukeliančiais ir populiarumą kraunančiais homoseksualų paradais, kuriems nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos piliečių.
Tačiau ši pataisa yra greičiau reakcija į tendencijas, kai dirbtinai politizuojamas seksualumas, žmonių intymus gyvenimas, seksualinė orientacija, skyrybos ir neištikimybė žiniasklaidoje virtusios kone norma. Atskirai paimti jokie iš šių atvejų negali būti pavadinti šeimos niekinimu, tačiau šeima apskritai netenka pagarbos, yra perbraižoma net Konstitucinio Teismo.
Stasys Šedbaras (TS-LKD)
– Kokie ligi šiol buvę atvejai būtų užkardyti arba už kuriuos būtų nubausta, jei toks įstatymas būtų galiojęs anksčiau?
– Sunku pasakyti, sunku fantazuoti, bet ateity turbūt būtų įmanomas toks dalykas: įvairūs tie paradai tam tikros orientacijos žmonių. (...) tie netradicinės orientacijos – tai turbūt čia žinom, ką tai reiškia, – kelia didelį triukšmą ir tokiu atveju aš manau, kad tikrai iškyla grėsmė. (...) Ir jeigu yra tokia propaganda niekinant tradicinę šeimą, tai aš manau, kad iš tiesų iškyla klausimas, ar nebūtų galima pritaikyti.
– Bet aš klausiu apie tai, kas tas niekinimas būtų.
– Nežinau. Pagal konkrečią veiką reikėtų ieškoti ir normos, jei tokia būtų priimta. Iš kur aš dabar galiu prifantazuoti, kas čia galėtų būti.
– Jūs balsavote už įstatymą, kuris už tai numatytų baudą nuo 1000 iki 3000 litų, o pakartotinai – nuo 3000 iki 6000 litų.
– Taip, aš balsavau ir vėl balsuosiu, ir jeigu bus toks viešas šeimos instituto niekinimas, tai atitinkamos institucijos ir turės bausti.
– Bet Jūs negalite pasakyti, kas tai galėtų būti.
– Tikrai negaliu pasakyti.
Algimantas Dumbrava („Tvarka ir teisingumas“)
– Noriu suprasti – dėl to ir skambinu Seimo nariams, kurie balsavo „už“ – kokią jie mato praktinę problemą, kurią šios pataisos padėtų išspręsti.
– Kokią praktinę problemą?... [pauzė] Nežinau... Nežinau, kokią praktinę problemą. Čia vis vien, matyt, yra dėl tų netradicinių, kaip sakant, netradicinės šeimos. Ir, matyt, kažkokios grėsmės yra tradicinėms šeimoms. Dėl to, kad atitiktumėm Konstituciją, kad šeima yra tradicinė – ją reikia saugoti, ir nebūtų į ją kėsinamasi. Kažkokių tokių grėsmių šiandien, aišku, nesimato. Dar kol kas, ačiū Dievui.
– Už ką tada tas žmogus būtų baudžiamas nuo 1000 iki 6000 Lt?
– Ten gi yra parašyta, man atrodo, kad tokių eitynių organizavimas...
– Aš galiu Jums priminti, pacituoti, jei leistumėte: „šeimos viešas niekinimas kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais užtraukia baudą...“ Tai kokios tos kalbos, koks demonstravimas turėtų būti, kad tai būtų šeimos niekinimas, Jūsų nuomone?
– Žinot, dabar sunku pasakyt, kas būtų jeigu būtų. Dar iki šio laiko aš nieko tokio panašaus nemačiau. Čia gal daugiau kaip prevencinis dalykas. Čia, žinot, dabar mes visokių kalbų girdime apie tuos tėvelius – tėvelis pirmas ir tėvelis antras – toks visokios programos ir Estrelos. Galbūt tai mums daro įtaką. Aš taip įsivaizduoju. Tai mus skatina bent kiek apsidrausti. O kažko tokio tikrai nesu dar matęs, nesu girdėjęs.
– Ar teisingai suprantu, kad iki šiol Jūs tokių atvejų nepastebėjote Lietuvoje?
– Aš nepastebėjau, kad žmonės su plakatais, kaip Jūs sakot. Tos gėjų eitynės, čia galima sakyti, ar prie to prisideda, ar ne prie to prisideda. Ten gal neina su tais plakatais prieš šeimą, bet daugelis Lietuvos žmonių supranta, kad čia yra kažkokia tai pradžia prieš... prieš tradicinės šeimos tokį kaip ardymą. Galbūt ir taip būtų galima suprasti. Kad būtų grupė žmonių susirinkusi ir kažką aiškinusi, kad konkrečiai šeima yra negerai, aš nemačiau tokių dalykų.
Rita Tamašunienė (LLRA)
– (...) Tai aš galvoju intencija buvo tokia: išlaikyti konstitucinę, be abejo, nuostatą, kad šeima yra valstybės pagrindas. Manau, kad siekiant apsaugot.
– Tai puikiai suprantu, bet norėčiau sužinoti, kokie praeities atvejai yra priežastis, kodėl tokio įstatymo prireikė.
– Konkrečių atvejų iš spaudos daugiau žinau, iš televizijos. Tikriausiai čia reikia projektų autorių – gal jie konkrečiai susidūrė su tokiomis situacijomis, aš asmeniškai tai...
– Bet Jūs balsavote „už“...
– Mes parlamentinėje šeimos palaikymo grupėje „Už šeimą“ kalbėjome apie tai ir buvo tokia pozicija, kad vis dėlto reikia konkrečiai ginti šeimą, rodyti gražius pavyzdžius pirmiausiai. Aš tai pirmiausiai už tai, kad nieko nedrausti ir nebausti, bet rodyti gražius pavyzdžius, aiškinti visuomenei, ir taip toliau.
– Bauda būtų mažiausiai 1000 Lt, o jei pakartotinai, tai 3000 Lt mažiausiai. Kadangi čia numatytos baudos, ir visai nemažos, norėčiau išsiaiškinti, kokiems atvejams būtų taikomas šitas įstatymas.
– Tai čia gal autoriams šitų pataisų reikia skambinti, nes aš konkrečiai negaliu atsakyti.
– Kaip įsivaizduojate šeimos paniekinimą? Koks tai galėtų būti dalykas? Čia kalbama apie konkrečias aplinkybes, kai viešai paniekino „demonstruodamas daiktus...“
– Na, pavyzdžiui, paskutinis atvejis: visuomenės atstovai, kurie pasisako už tradicinę šeimą ir turi kitokią nuomonę dėl vaikų paėmimo iš šeimos smurto, Milda Bartašiūnaitė nebuvo įleista į Seimą. Kadangi ji turi kitokią nuomonę. Tai man atrodo, kad neturėtų taip būti, nes kiekvienas turi teisę savo nuomonę išsakyti. Bet jeigu mes neįleistume, tarkime, į Seimą ginančių seksualines mažumas ar ką, tai nuskambėtų homofobiškai ir t.t., ir garsiau. O kitu atveju galima taikyti sankcijas.
– Bet čia nebuvo viešo šeimos niekinimo atvejis. Čia buvo tiesiog žmogaus neįleidimo į Seimą atvejis.
– Na, dabar aš Jums nesukursiu čia istorijos. Čia gal Jums reikia modeliuoti įvykius ir atvejų analizę daryti patiems. Aš dabar ne kūrybiška veikla čia užsiimu.
Valentinas Stundys (TS-LDK)
– (...) Viešojoje erdvėje vis labiau šeimos institutas yra atakuojamas. Ir visiškai logiška, kad atsiremiant į Konstituciją, kuri įtvirtina šeimą ir valstybės globą šeimai, lygai taip pat kaip asmens orumo negalima įžeisti nei menkinti, nei kaip kitaip su žmogumi elgtis, tai visiškai logiška ta sąsaja ir logiškas pasiūlymas. O tų atvejų – aš tikrai neprisirišiu prie konkretaus atvejo ar konkrečių atvejų. Jų matome: mitinguose, demonstracijose jų pasitaiko.
– Kalbate apie netradicinių seksualinių orientacijų?...
– Šitą atvejį aš vadinčiau kaip vieną iš daugelio. Ne kaip pagrindinį. Taip, ir ten yra, be abejo.
– Kas būtų tas niekinimo atvejis?
– Jūs norite konkretumo. Tas atvejis, kai iš šeimos būtų šaipomasi, ji žeminama ir vertinama kaip tam tikras atgyvenęs dalykas. Tuose viešuose atvejuose matome tokių pavyzdžių. Nebūtinai tai aktualios šios dienos diskusijos, bet apskritai tų atvejų, be abejo, pasitaiko. Tai čia būtų toks užkardymas ir pasergėjimas, kad reikia gerbti.
Vytautas Juozapaitis (TS-LKD)
– Ką matote kaip konkrečią praktinę priežastį, kodėl tokio įstatymo reikia?
– Įstatymai nėra kuriami kokio nors atvejo pagrindu ir konkrečių asmenų atžvilgiu. Tos tendencijos ir tie atvejai, kai tradicinė šeima yra vis plačiau kritikuojama mūsų visuomenėje tam tikrų jėgų ar informacinių priemonių – dabar aš jų nevardinsiu, nes, jei vardinti, tai labai daug laiko užima. O jei konkrečias organizacijas įvardinti, tai tie, kurie seka politinę situaciją, visuomenės raidą, jie puikiai žino ir supranta, apie ką eina kalba.
Blaiviai mąstančių žmonių pareiga yra sergėti tą mūsų tautos ir valstybingumo išskirtinumą. Kad iš mūsų neatimtų to pagrindo, mūsų tautinio pagrindo. Šeima, kaip ir kiekvienos tautos, ir nacijos, yra pagrindinė ląstelė. Jei mes išmušime tai iš po kojų ir leisime tas vertybes kaip nors kritikuoti, ir už tai niekaip nebus baudžiama, tai paprasčiausiai galime prisišaukti bėdos.
Trečiasis balsavimas dėl P. Gražulio pasiūlymo turėjo vykti kovo 13 dieną, tačiau Seimo sprendimu buvo išbrauktas iš darbotvarkės ir kol kas nėra numatytas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą