Gamta ir žmogus
Lietuva veikiau kasmet mokės po 55 tūkst. litų mūsų vandenyse net nepasirodantiems didiesiems banginiams išsaugoti nei ras lėšų tinkamomis sąlygomis laikyti kasmet Baltijos pakrantėse aptinkamus pamestinukus ruoniukus.
Tai, kad į pajūrį išmesti nusilpę ar leisgyviai ruonių jaunikliai netampa šunų grobiu ar nenugaišta iš bado, yra vien Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) darbuotojų geranoriškumo rezultatas.
Išgelbėti jūrų žinduoliai kai kada nuo pavasario iki pat rudens yra laikomi pingvinams skirtose voniose, maitinami bei prižiūrimi be jokio atlygio, nes valdžios įstaigos šios problemos spręsti net neketina. Ir taip - jau kone 20 metų.
Be atlygio
Šiuo metu LJM administraciniame pastate pingvinams skirtose voniose po du laikomi 4 išgelbėti ruonių jaunikliai. Išsekę šie jūrų žinduoliai mūsų krantuose pasirodo kiekvieną pavasarį: dalį jų iš jūros pasiklydusius atbloškia bangos, kiti ruoniukai būna neprižiūrimi savo motinų ir išbadėję pasiekia paplūdimius.
LJM direktorė Olga Žalienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad pagal bendrą tvarką laukinių gyvūnų gelbėjimas ir jų laikymas nepriklauso muziejaus funkcijoms.
"Tai - aplinkosaugininkų priedermė. Kadangi Jūrų muziejus turi patalpas, jūros vandens, visi į mus ir žiūri. Tačiau gyvūnai laikomi tam nepritaikytomis sąlygomis, reikia normalių karantinavimo patalpų, nes laukiniai ruoniai gali užkrėsti ligomis. Vėliau jie paleidžiami į laisvę", - sakė ji.
Muziejaus darbuotojai ir maitina ruoniukus, ir kuopia pridergtas vonias.
LJM vadovė teigė, kad yra būtinas atskiras priestatas su reikiamo dydžio baseinais, karantinavimo patalpomis, atskira vandentiekio sistema. Tai kainuotų nuo 0,5 iki 1 mln. litų.
"Čia turi pečius suremti kelios institucijos, nes problema - per sena, kad ją užmirštume. Lenkai, pavyzdžiui, turi stebėjimų stotį su ruoniukų prieglauda, tačiau tuo pasirūpino jų Aplinkos ministerija. Prieš ketvertą metų į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją kreipėmės ir mes, tačiau jokio atsakymo negavome. Žmonės prižiūri pamestinukus be jokio atlygio, papildomų išlaidų niekas nekompensuoja", - teigė O. Žalienė.
Užburtas ratas
LJM steigėjos, Kultūros ministerijos, atstovai mūsų dienraštį patikino: jei būtų muziejaus kreipimasis dėl ruoniukų prieglaudos, jis būtų svarstytinas.
Tačiau O. Žalienė sako, kad į minėtą ministeriją dėl ruoniukų kreiptis neketinama, nes ir be jų yra ko prašyti.
"Mūsų veiklos prioritetas - švietėjiškas, tad mes prašome pinigų ekspozicijoms atnaujinti, naujoms pristatyti. Turime ir taip, ko prašyti. O laukinių gyvūnų išsaugojimas - aplinkosaugininkų, ne mūsų, reikalas. Užburtas ratas", - konstatavo ji.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys savo ruožtu priminė, kad ši ministerija nėra LJM steigėja, todėl, skirdama lėšų muziejui, nusižengtų įstatymams.
"Žinoma, gyvenimas vietoje nestovi, ir matome, kad situacija keičiasi: saugomų ruonių Baltijos jūroje daugėja, todėl kasmet vis daugiau jų ir tenka priglobti. Suprantama, Jūrų muziejaus pajėgumai nėra sutelkti ties ruoniukų išsaugojimu", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Mokslininkas nepritarė atskiros ruoniukų prieglaudos steigimui - esą tai kainuotų pernelyg daug pinigų ir būtų neracionalu.
"Lenkai turi nepalyginti didesnį jūros krantą, be to, jų ekonominis pajėgumas didesnis. Mes - už laukinių gyvūnų apsaugą, bet šiuo atveju negalime finansuoti kitos ministerijos įsteigto muziejaus. Realiausia būtų pačiai Kultūros ministerijai prašyti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto, rašyti investicinį projektą", - pasiūlė jis.
Saugo banginius
L. Budrys sutiko su tuo, kad gana keistai atrodo kai kurie Lietuvos įsipareigojimai, įstojus į Europos Sąjungą (ES).
Pavyzdžiui, Lietuva ratifikavo Didžiųjų banginių konvenciją ir kasmet moka po 55 tūkst. litų nario mokestį.
"Nei mes tų banginių turim, nei medžiojam. Yra tokia jūrų kiaulė, kuri teoriškai galėtų prie mūsų krantų pasirodyti, tačiau jei taip ir buvo, tai labai retais atvejais. Žmonės nesupranta, kodėl leidžiami pinigai banginių apsaugai, o mūsų faunai lėšų nėra", - stebėjosi L. Budrys.
Jis pateikė ir kitų pavyzdžių, kai ES direktyvos ir reikalavimai visiškai nesutampa su situacija Lietuvoje.
"Kad ir upinis bebras. Šių graužikų Lietuvoje labai daug, tenka net reguliuoti jų populiaciją, o pagal ES direktyvas turėjome paskelbti saugomomis visas teritorijas, kur jie gyvena. Pavyko įrodyti, kad to nereikia daryti, ir mums buvo suteikta išimtis. Tas pats - ir su pilkaisiais vilkais", - informavo AM valdininkas.
Skaičiai ir faktai
Iš viso nuo 1995 m. Lietuvos jūrų muziejus į jūrą jau yra paleidęs 18 pilkųjų ruonių.
2002 m. ruoniukams buvo įsegti elektroniniai davikliai, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvūnai nuplaukė prie Saremo salų Estijoje.
Pilkieji Baltijos ruoniai įrašyti į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
Pilkieji ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Šios rūšies ruoniai užauga iki 2 m ilgio ir 320 kg svorio.
XX a. pradžioje pilkųjų ruonių Baltijoje buvo iki 80-100 tūkst.
1999 m. apskaitos duomenimis, visoje Baltijoje suskaičiuota apie 7 tūkst. 600 pilkųjų ruonių.
Vyrauja nuomonė, kad ruonių nykimas susijęs su dideliu toksinių medžiagų kiekiu jūros organizmuose.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą