Tokiais klausimais pasipiktinusi grupė žmonių iš Utenos krašto kreipėsi į „Vakaro žinių“ redakciją. Jie pasibaisėjo banko jiems užduodamais klausimais, kurie paslėpti po paprasčiausia kliento duomenų atnaujinimo anketa. O anketos klausimai gali priversti pasijausti jei ne nusikaltėliu, tai įtariamuoju ar bent jau bendrininku.
Bankui, pasirodo, įdomu, ar esate nuolatinis Lietuvos Res- publikos gyventojas ir kokie ryšiai jus sieja su Lietuva. Pavyzdžiui, reikėtų informuoti banką, ar jūsų sutuoktinis taip pat yra Lietuvos Respublikos gyventojas ir ar esate Lietuvoje įsigiję nekilnojamojo turto. Tokius klausimus savo klientams yra pateikęs Lietuvoje veikiantis bankas „Swedbank“.
Beje, bankui rūpi ir dar privatesni klausimai. Štai, pavyzdžiui, ar jūsų šeimoje yra žmonių, einančių viešąsias pareigas ar dalyvaujančių politikoje. Ir ne tik šeimos narių, o gal ir jūsų verslo partneris patenka į šį sąrašą? Nes bankui privalu žinoti, gal jūsų tėvas, brolis, sesuo, vaikai ar vaikų sutuoktiniai yra valstybės vadovai, ministrai ar jų pavaduotojai, parlamentarai, Vyriausybės ar ministerijų kancleriai. Be to, bankui būtų įdomu sužinoti, jei šeimoje turite konstitucinių ar kitų aukščiausių teismo institucijų narių, o gal savivaldybės administracijos vadovų ar net merų? Ir visai nesvarbu, Lietuvoje ar kitoje šalyje. Bankas pateikia platų įvairių viešojo sektoriaus pareigybių sąrašą, kuriame atsiranda net politinių partijų vadovai, pavaduotojai ar valdymo organų nariai. Jei šeimoje tokių yra, privalu banką apie tai informuoti, pateikiant to asmens vardą, pavardę, šalį, kurioje dirbama, nurodyti instituciją ir einamas pareigas. Be to, bankas prideda, kad pasikeitus situacijai banką informuoti privalu.
Pasipiktinę skaitytojai klausia: „Nejau užsienio bankai tikrai turi teisę reikalauti iš savo klientų tokių žinių ir ar tai nėra kišimasis į privatų Lietuvos piliečių gyvenimą? Galų gale, kokią teisę turi vienas klientas informuoti banką apie kito žmogaus asmeninę informaciją be to žmogaus leidimo?“
Dangstosi įpareigojimais
„Vakaro žinios“ pasiteiravo „Swedbank“, nejau tokia praktika yra normali jų darbe. Pasirodo, bankui tai atrodo visiškai priimtina. Pasirodo, pasaulyje suaktyvėjus įvairioms saugumo grėsmėms, tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmai tampa dar aktualesni. Pagal teisinius šios srities reikalavimus visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys ir nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.
„Swedbank“ laikosi visų Lietuvos ir tarptautinių teisės reikalavimų ir savo veikloje įgyvendina principą „Pažink savo klientą“. Tai reiškia, kad bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis“, - įsitikinęs „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Beje, pasirodo, bankas klientams nė nepalieka apsisprendimo galimybės, nes nepanorę teikti tokios asmeniškos informacijos su banko paslaugomis galite atsisveikinti.
Lietuvos bankui viskas normalu
„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nėra numatyta konkreti kliento pažinimo informacijos surinkimo forma, tad finansų įstaigos gali ją pasirinkti savarankiškai. Paprastai tai būna vadinamoji kliento pažinimo anketa, kurią vienokia ar kitokia forma naudoja dauguma bankų ar kitų finansų rinkos dalyvių“, - „Vakaro žinias“ tikino Kotryna Filipavičiūtė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento vyriausioji specialistė.
Interviu su Rūteniu Paukšte, Bankų klientų asociacijos vadovu:
- Ar asociacija sulaukia skundų dėl perteklinės asmeninės informacijos apie klientus pateikimo prievolės bankui?
- Taip, tokių atvejų yra buvę ir ne kartą. Esu apie tai kalbėjęs, nes tai tikrai aktuali tema. Pažeidžiamos asmens teisės ir žmonės dėl to piktinasi. Mano nuomone, akivaizdu, kad tai yra nenormalu. Juk negalime manyti, kad žmogus privalo atsakinėti į klausimus, ar turi jis sąskaitų kituose bankuose arba apie savo vaikų, anūkų ar senelių einamas pareigas, dalyvavimą politikoje. Man tai nėra suprantama, kaip tokia informacija susijusi su terorizmu ar pinigų plovimu. Nes jei taip, tai nejau mes dabar politikus ar valstybės vadovus laikome teroristais?
Reikia tik pabandyti įsivaizduoti, kokia yra apimtis laiko, kai visa šalis priversta atsakinėti į tokius klausimus. Juk beveik visa šalis yra bankų klientai ir visi dabar turi gaišti laiką su tokiais klausimais. Mes atimame mėnesius darbo laiko iš Lietuvos visuomenės.
Man keista, kad Lietuvos bankas tokią nelogišką bankų iniciatyvą palaiko kaip reikalingą. Manau, kad tai padaryta nekvalifikuotai, erzinančiai ir mes visi tarsi tampame kažkuo įtariami. Ir nesuprantama kodėl. Juk neklausiama, ar pažįsta žmogus užsieniečių, kurie įtartinai elgiasi, bet klausiama, ar mūsų partijų vadovybėje tokių yra. Mano manymu, tai yra akivaizdžiai peržengtos proto ribos ir žmonės teisingai daro, kad piktinasi. Apie tai reikėtų daugiau kalbėti. Nes mes labai provincialiai elgiamės ir atrodome, uždavinėdami tokius klausimus.
- Ar ne keista, kad tokią informaciją Lietuvos piliečiams reikia pateikti bankui, kuris iš tiesų juk yra kitos šalies kapitalo įmonė, tad nė neaišku, kokios šalies interesams iš tiesų atstovauja?
- Visai teisingai. Jeigu privatus bankas kaupia tokią informaciją, reikėtų pasiaiškinti, kur jis ją deda. Informacija šiais laikais yra brangus turtas ir mes tarsi stengiamės riboti informacijos judėjimą, o šiuo atveju esame priversti įmonei pateikti tokius duomenis. O prie viso to dar gali atsirasti klausimas, ar sutinkate, kad jūsų pateikta informacija būtų panaudota rinkodaros tikslais. Manau, tai atsako į nemažai klausimų. Tokie dalykai netelpa į jokią logiką.
Tai tik žemina Europos autoritetą mūsų akyse. Nes prisidengiama, tarsi Europa tokių dalykų reikalauja. Bet aš galiu oficialiai pasakyti, kad bet kuris žmogus, kuris turi sąskaitas užsienio banke, jis tikrai nesulaukia tokių klausimų, apie kuriuos dabar kalbame, ir ten viskas vyksta žymiai logiškiau ir paprasčiau. Tai mes čia elgiamės neprotingai.
- Skamba kaip lengvas šantažas, nes nepateikus šių bankui reikalingų duomenų bankas gali užblokuoti kliento sąskaitą ar kortelę?
- Taip, jei klientas nepateikia duomenų, jį gali išmesti iš banko ir dar teks susidurti su problemomis, kaip atgauti savo turėtus pinigus. Tokie dalykai prasilenkia su sveiku protu ir logika. Manau, reikėtų į tai rimtai atkreipti dėmesį. Normalu, kad tokie dalykai, kurie žemina žmonių savigarbą, daugelį užgauna ir žmonės nesupranta, kodėl su jais taip elgiamasi.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą