Klaipėdos rajone
Klaipėdos rajono savivaldybei patvirtinus bendrąjį rajono teritorijos planą, itin suaktyvėjo statybų procesai, nes dabar jau aiškiai nubrėžtos gyvenamosios, pramoninės ar žemės ūkio paskirties sklypų ribos. Tačiau jau imta kalbėti, jog naująjį planą dar šiemet teks koreguoti, nes kai kuriose vietovėse plano sprendiniai neatitinka gyventojų poreikių.
Rajono Savivaldybė buvo pirmoji šalyje, dar pernai metų pabaigoje parengusi bendrąjį rajono teritorijos planą. Jis apima gamtinės aplinkos, inžinerinės infrastruktūros, kultūros paveldo, transporto, urbanistinės dalių sprendinius.
Plane - plėtros galimybės
Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio, nurodantys teritorijos funkcijų plėtros galimybes tam tikrose vietovėse (gyvenamajai statybai, pramonei ir kt.). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju jos gali būti nagrinėjamos ir nustatomos tikslesniais detaliaisiais planais. Rengiant bendrąjį planą, jo viešojo svarstymo metu buvo gauta apie pusantro šimto gyventojų ir verslo įmonių pasiūlymų. Daugiausiai jų - dėl žemės sklypų gyvenamosios paskirties įtvirtinimo plane gyvenvietėse prie Klaipėdos.
Pagal bendrąjį planą, siekiant geresnės aplinkos kokybės, be kita ko, minima tai, jog planuojant naują pramoninę veiklą rajone, būtina nedidinti bendro išmetamų teršalų kiekio, centralizuoti vandens nuotekų surinkimą miestuose ir miesteliuose, kad jų vandenys nepatektų į paviršinius ir gruntinius vandenis, likviduoti savavališkus sąvartynus, parengti komunalinių atliekų surinkimo sistemą ir kt. Naftos gavybos licenciniuose plotuose naujos naftos gavybos darbų aikštelės parenkamos atlikus poveikio aplinkai vertinimą.
Inžinerinės infrastruktūros prioritetas teikiamas ekologiškiems energijos gavimo būdams. Tačiau planuojant, pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkus, reikalaujama nedaryti įtakos aplinkinių žemėnaudų tvarkomaisiais ir apsaugos reglamentais bei atlikti poveikio aplinkai, sveikatai ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimą.
Bendrajame plane nauja tai, kad keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą būtina suplanuoti inžinerinę bei socialinę infrastruktūrą, nustatant kas, kada ir kiek turi įrengti bendrojo naudojimo komunikacijų, visuomeninių erdvių ir socialinių objektų.
Siekiant sukurti kokybišką gyvenamąją aplinką, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe pirmiausia numatyta planuoti priemiestinių gyvenamųjų rajonų centralizuotą infrastruktūrą, transporto aptarnavimą. Būtina nustatyti Klaipėdos miesto įtakos zoną, kurios plotai ypač susiję su miesto transporto ir inžinerine infrastruktūra. Šios zonos ribose detalieji planai turi būti ruošiami su papildomai iš miesto Savivaldybės išduotomis sąlygomis planavimui ir techninėmis sąlygomis.
Ruošiant detaliuosius ir specialiuosius planus, pirmiausia būtina indentifikuoti kultūros paveldo vertybes, nustatyti jų saugojimo mastą, pritaikymo galimybes, apibrėžti apsaugos zonos reglamentą, ir tik po to ruošti plėtros koncepcijas.
Klaipėdos rajono taryba, patvirtinusi bendrąjį planą, įpareigojo Savivaldybės administraciją iki 2007 metų sausio 1 dienos parengti teritorijų, numatytų pramonės ir verslo plėtrai, studiją, įvertinant aplinkosauginiu, ekonominiu, socialiniu bei poveikio sveikatai aspektais, sukonkretinant verslo ir pramonės plėtros pobūdį bei vietas. Taip pat parengti Kairių poligono ir jo prieigų teritorijos studiją, įvertinant teritorijos optimizavimo ir rekreacijos plėtojimo galimybes.
Dėmesys transporto plėtrai
Bendrajame plane numatyti ir šiuo metu vis aktualesni transporto dalies sprendiniai. Siekiant užtikrinti subalansuotą kelių ir gatvių tinklo plėtrą 10-iai metų, prioritetine tvarka turi būti atliekama daug kelių rekonstrukcijos darbų.
Tai magistralinio kelio A13 rekonstrukcija su dviejų lygių transporto mazgais ties Jakų ir Gindulių sankryžomis, pietinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išvažiavimo kelio į krašto kelią ties Rimkais su viaduku per geležinkelį įrengimas, šiaurinio uosto išvažiavimo kelio modernizavimas (planuojant ir pietinį, krašto kelio 141 rekonstrukcija iki Šilutės rajono savivaldybės ribos bei Priekulės aplinkkelio įrengimas (tam jau yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, žemė buvo rezervuota dar anksčiau).
Taip pat numatytas transporto koridoriaus pietų-šiaurės kryptimi lygiagrečiai magistraliniam keliui A13 rajono teritorijoje bei jo jungčių formavimas. Trasa bus tikslinama specialiais detaliaisiais planais ir infrastruktūros schemomis, siekiant sudaryti geresnes galimybes pasiskirstyti transporto srautams iš prie Klaipėdos miesto administracinės ribos besiformuojančių gyvenamųjų namų kvartalų ir kt.
Numatyta ir visuomenei svarbių kelių - ryšių nuo magistralinio kelio A13 į Pajūrio regioninio parko rekreacines teritorijas (Karklę, Kalotę ir kitas vietas) rekonstrukcija. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktoje studijoje akcentuojama, kad visam regionui svarbūs privažiavimo keliai prie rekreacinių išteklių nuo magistralinių kelių statmenai Baltijos jūrai yra nepakankamai geri.
Taip pat planuojama parengti Klaipėdos rajono viešojo transporto sistemos projektą, sukurti dviračių takų sistemą per rajono vaizdingiausias teritorijas.
Bendrajame plane rekomenduojama neplanuoti gyvenamosios statybos Dirvupių oro uosto (prie automagistralės Kaunas-Klaipėda) apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonose, prioritetą teikiant logistikos objektų statybai, ir, kol atskiru planavimo dokumentu nenustatyta kitaip, laikyti, jog civilinio aerodromo Dirvupių kaime sanitarinė apsaugos zona yra 2 km spinduliu.
Infrastruktūrai prireiks milijardų
Rajono bendrasis planas - tai sudėtingas, aukščiausias rajono teritorijos planavimo dokumentas, kurio parengimas kainavo 138 tūkst. litų. Kadangi rajono Savivaldybė pirmoji suspėjo parengti tokį planą, jis kainavo nedaug - dabar kitų savivaldybių rengiami planai kainuos keleriopai daugiau. Rajono Savivaldybėje pradėtas rengti ir Priekulės miesto bendrasis planas, kurio vertė - 185 tūkst. litų (lėšų gauta ir iš ES paramos fondų).
Pasak rajono mero Vaclovo Dačkausko, rajono bendrasis planas "atrišo" rankas statyboms. Tačiau naujos statybos paskui save tempia dideles problemas, susijusias su infrastruktūros įrengimu.
"Rajono Tarybai patvirtinus planą, per trumpą laiką buvo gauta apie 150 pareiškimų detaliesiems planams rengti ir planavimo sąlygoms išduoti. Ypač intensyvi statyba planuojama Klaipėdos priemiesčio gyvenvietėse. Tačiau statybų organizatoriai turėtų įvertinti tai, kad gyvenamųjų kvartalų infrastruktūrai (keliams, komunikacijoms) prireiks milijardinių lėšų, kurių nemažą dalį turės pridėti ir čia statantieji namus. Ypač tai turėtų įvertinti planuojantys statybas mažesniuose žemės sklypuose ar net rėželiuose", - sakė rajono meras V. Dačkauskas.
Kad gyvenamosios statybos tempai rajone sparčiai auga, galima spręsti iš paskutiniojo rajono Tarybos posėdžio, kuriame buvo patvirtinta 11 detaliųjų planų. Pavyzdžiui, Mickų kaime ketinama statyti autoservisą, gyvenamuosius namus Saulažolių, Gerduvėnų, Šlapšilės kaimuose, 8 namų valdas Slengiuose, tris namų valdas Purmaliuose, kotedžą Kvietinių gatvėje, Gargžduose, 10 ir 12 namų valdų atskiruose sklypuose Ginduliuose, 6 namų valdas Ketvergiuose.
Planavimo organizatoriai patvirtinus sklypų detaliuosius planus privalo Savivaldybei pasirašyti įsipareigojimus dėl inžinerinės infrastruktūros, parengti bendrų vandentiekio, ūkio nuotekų ir apvalytų vandenų, elektros tiekimo tinklų, grupinės nuotekų tvarkymo sistemos, vietinės gatvės ir pėsčiųjų takų techninius projektus, įrengti žvyrkelius ir kita.
Planas 10 metų "neištemps"
Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje patvirtintas naujos redakcijos rajono priemiestinių gyvenviečių inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros įgyvendinimo priemonių planas. Jame vietoj šešių, dabar numatytos septynios inžinerinių koridorių plėtros schemos.
Pasak rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, iki šių metų pradžios šiose priemiesčio gyvenvietėse jau buvo patvirtinta apie 350 detaliųjų planų. Tai Jakų pietinės dalies, Kalotės-Purmalių gyvenvietės, Karklės regiono, Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimų ir gretimų teritorijų, Dauparų-Gobergiškės, Ketvergių bei Girkalių gyvenvietės aplinka. Pagal šiuos planus numatyta parengti vandenvalos ir vandentvarkos bei susisiekimo sistemos specialiuosius planus bei techninius projektus.
"Šiems planams rengti bandysime pritraukti ir privačių lėšų, komunikacijų įrengėjų investicijų, vien tik biudžeto skirtomis lėšomis neapsiribosime", - sakė V. Vytienė.
Tarybos posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad bendrasis planas jau reikalauja korekcijų dėl jame atrandamų klaidų. Pavyzdžiui, vienoje gyvenvietėje, kur įrengtos komunikacijos, statyti neleidžiama, o laukuose - galima. Taryba priėmė protokolinį sprendimą, jog būtina numatyti oficialią tvarką, kaip būtų galima koreguoti detalųjį planą.
"Ruošdami šį dokumentą, Respublikoje buvome pirmieji, todėl nuo klaidų apsisaugoti nepavyko. Gyvenimo tempas didėja, statybos intensyvėja, todėl, manau, šis planas po 10 metų bus gerokai pasikeitęs", - sakė V. Vytienė.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Rašyti komentarą