Maža to, advokatai neretai lyginami su lupikautojais ar net kaltinami korupcija, susitarimais su teisėjais ar savo darbo neišmanymu. Pasitaiko ir tokių epitetų, kad jie - neliečiami, pardavę sielą.
Šiomis dienomis Klaipėdoje viešėjo naujasis Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. "Vakarų ekspresas" paklausė, ką jis mano apie tokius žmonių pasvarstymus.
Į nemokamą teisinę pagalbą šiuo metu pretenduoja tik tie, kurių metinės pajamos neviršija 8 000 arba 12 000 litų, uždirbantys bent litu daugiau tokios galimybės neturi, o advokato paslaugos nepigios. Gal, Jūsų nuomone, čia reikėtų permainų?
Advokatai visada būtų už tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų suteikiama ir šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. litų uždirbantiems žmonėms, nes suma tokia, kad už ją sunku pragyventi, o ką jau kalbėti apie advokato samdą. Bet tokios šiuo metu yra valstybės galimybės.
Daugeliui norėtųsi, kad ir advokato paslaugos būtų pigesnės, bet reikia suprasti, jog jis yra individualiai veikiantis asmuo, kuriam reikia sumokėti mokesčius nuo gaunamų pajamų, išlaikyti pagalbinį personalą, biurą, yra dar daugiau išlaidų. Nereikia suprasti, kad advokatui sumokėta suma gula jam į kišenę - didžioji jos dalis skirta visai kitiems tikslams.
Bet ir advokato paslaugos kokybė ne visada tenkina.
Tą mes girdime neretai, ypač kalbant apie antrinę teisinę pagalbą - atstovavimą teismuose. Bet pagal tai, kiek yra mokama, tokia paslauga ir suteikiama. Pavyzdžiui, yra kontorų, kuriose valanda advokato darbo kainuoja 300 litų, o valstybė už tai moka 40 litų, be to, yra nustatyti labai konkretūs veiksmai, ką ir kiek laiko už tai advokatas gali daryti. Natūralu, kad dėl tokių suvaržymų paslaugos kokybė gali kristi.
Kita vertus, advokatūra yra įsipareigojusi užtikrinti minimalią kokybę. Jeigu jos nėra, advokatui gali grėsti advokatūros drausmės byla, Garbės teismas. Nagrinėjamas kiekvienas gyventojo skundas - nedelsiant reaguojame, jeigu yra pažeistas Etikos kodeksas, konfidencialumas, interesų konflikto principas. Analizuojama ir priimami sprendimai.
Ar drausmės byla advokatui gali turėti realios įtakos veiklai?
Galima tokia sankcija, kaip pašalinimas iš advokatūros. Bet vien jau svarstymas drausmės komitete ar bylos iškėlimas, nepaisant jos baigties, yra juoda dėmė advokato karjeroje. Vakaruose klientai yra pratę tuo pasidomėti.
Vienam Lietuvos advokatui šiuo metu tenka apie pusantro tūkstančio gyventojų. Ar tokia jų koncentracija tinkama?
Kadaise advokatai dirbdavo pagal paskyrimą, o dabar veikia rinkos dėsniai, todėl Vilniuje specialistų skaičius dabar yra optimalus, o kai kuriuose regionuose jų trūksta, kartais dėl to skiriasi ir paslaugų kokybė. Miesteliuose kartais net nėra pasirinkimo.
O kaip žmogui, kuriam niekad neteko naudotis advokato paslaugomis, atskirti gerą specialistą?
Visų pirma reikia išsiaiškinti, ar turi leidimą verstis advokato veikla. Daug kas juos renkasi išklausę atsiliepimų. Reikia išsiaiškinti, ar advokatas siekia bylinėtis, ar išspręsti ginčą - toks turėtų būti gero specialisto tikslas.
Dažnai tenka girdėti, jog ne tik valstybės skirti, bet ir brangiai apmokami advokatai "ne viską padarė". Ar dėl to sulaukiama skundų ir ar įmanoma tai įrodyti?
Tokio pobūdžio skundų sulaukiama labai daug, bet tai daugiau visuomenės teisinis neišprusimas, jie ne visada suvokia advokato darbą. Tai yra nesusikalbėjimas, nes bet kurioje situacijoje žengus žingsnį, po jo galimi dar penki žingsniai, labai daug pasirinkimų - ne tik teisinių, bet ir žmogiškų, reikia tik kalbėtis. Todėl sakyti, kad advokatas visko neatliko, reikia atsargiai. Kitas reikalas, jeigu jis neatliko privalomų procesinių veiksmų - tai įrodyti gana paprasta.
Ar pastebite tokią tendenciją: į advokatūrą pereinama iš priešingų pozicijų - iš policijos, prokuratūros? Kaip tokią migraciją vertinate?
Advokatūra yra visada atvira geram, aukštos etikos teisininkui - nesvarbu, prokuroras tai, notaras ar antstolis. Uždari - tiems, kurie gerai neatliko savo pareigų ankstesniuose darbuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą