Pinigai
Europos Komisija vakar nerekomendavo Lietuvai nuo kitų metų pradžios įsivesti euro, nes mūsų šalis neva nesuvaldė infliacijos.
Lietuvos valdžiai belieka tikėtis, kad įvyks stebuklas ir Europos Sąjungos Taryba kitą mėnesį susimils bei leis mūsų šaliai prisijungti prie euro zonos.
Jei žlugs ir šios paskutinės viltys, kada Lietuva vėl bandys atsisveikinti su savo nacionaline valiuta, centrinio šalies banko vadovas dar neprognozuoja. Esą reikės atlikti įvarius skaičiavimus.
Tuo metu ekspertai jau senokai kalba apie tai, kad vėliau eurą Lietuvai bus įsivesti žymiai sunkiau.
Nuostatos nepasikeitė
"Lietuva atitinka visus konvergencijos kriterijus, išskyrus vieną - infliacijos. Nuo 2005-ųjų balandžio vidutinis infliacijos lygis šiek tiek viršijo numatytą pamatinę vertę ir numatoma, kad ik šių metų pabaigos laipsniškai didės", - rašoma vakar išplatintame Europos Komisijos (EK) pranešime.
Žinia, kovą vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje siekė 2,7 proc. ir buvo beveik 1 procentiniu punktu didesnė už to mėnesio Mastrichto infliacijos kriterijų (2,63 proc.).
Žalią šviesą kelyje į euro zoną EK vakar uždegė tik Slovėnijai.
Briuselis jau nuo kovo užsimindavo, kad Slovėnija atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Tuo tarpu Lietuvai buvo prikišama pernelyg didelė infliacija.
ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Choakinas Almunija ne kartą skelbė ketinąs ypač griežtai laikytis narystės euro zonoje taisyklių, kad paskui nebūtų pagrindo didesnės šalims - Vengrijai, Lenkijai, Čekijai - reikalauti nuolaidų stojant į euro zoną.
Beje, vėlų pirmadienio vakarą pagalį Lietuvai į ratus įkišo ir Europos Parlamento Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas. Jame buvo svarstoma ataskaita apie euro zonos plėtrą. Komitetas nepritarė Lietuvoje išrinktų europarlamentarų teiktoms pataisoms, kuriomis siekta paversti ataskaitą palankesne Lietuvos narystei euro zonoje.
Deputatai paragino EK "griežtai vertinti konvergencijos kriterijus ir visuomet teikti pirmenybę ilgalaikiam euro zonos stabilumui, o ne plėtrai". Jie nurodė, jog "pernelyg ankstyvas prisijungimas prie euro zonos gali sukelti netikėtų padarinių ekonominės konvergencijos procesui".
Komitetas taip pat pažymėjo, jog "pasirengimas narystei euro zonoje savaime gali suteikti didelę naudą, kad stojimo datai neturi būti skiriama daugiausia dėmesio".
"Lietuva dėjo dideles pastangas įvykdyti konvergencijos programas ir Mastrichto sutarties sąlygas. Į tai reikia deramai atsižvelgti. Tačiau dėl struktūrinių vėlavimų infliacijos lygio viršijimo galima tikėtis ir vėlesniais metais, mat bus uždaryti abu atominės elektrinės blokai ir dėl to nuolat kils energijos kainos. Taigi Lietuvai nederėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos", - komentuodamas ataskaitą sakė komiteto pranešėjas Verneris Langenas.
Lietuva dar gali tikėtis palankesnės ES ekonomikos ir Finansų ministrų tarybos (ECOFIN) pozicijos. ECOFIN nariai susitiks pirmoje birželio pusėje. Posėdyje ministrai, pareikšdami savo nuomonę apie EK ataskaitą ir Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą, gali pasiūlyti šį klausimą svarstyti ES vadovų tarybai ir ES Tarybai birželio viduryje.
Lėmė ir Vyriausybės klaidos
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas vakar pareiškė, jog Lietuva padarė viską, kad nuo kitų metų galėtų įsivesti eurą, bet ne viskas esą vien tik nuo jos priklausė.
R. Šarkinas neprognozavo, kada bus galima skelbti naują euro įsivedimo datą, nes tam reikėtų atlikti naujus skaičiavimus bei tyrimus, kokį poveikį turės naftos kainos ir kiti veiksniai. Tik tada esą vėl bus galima nustatyti naują datą, kai vėl bus galima bandyti.
Tuo tarpu prie ekspertų ir opozicijoje esančių politikų, priekaištavusių Vyriausybei, kad ši leido pernelyg daug augti administruojamos kainoms ir taip užtvėrė Lietuvai kelią į euro zoną, vakar prisijungė ir prezidentas Valdas Adamkus.
"Belieka tik apgailestauti, kad auganti ekonomika, pasaulinis naftos bei dujų kainų šuolis ir, deja, nepakankamai apgalvoti administraciniai sprendimai nulėmė spartesnį kainų didėjimą", - vakar sakė šalies vadovas.
Savo ruožtu finansų ministras Zigmantas Balčytis neseniai teigė, kad Vyriausybė nepadarė nieko blogo, o jos administruojamos kainos augo todėl, "kad atitiktų ekonominę logiką ir nepažeistų konkurencinių sąlygų".
Vakar Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pareiškime teigiama, kad Vyriausybė gerbia EK pateiktą vertinimą, tačiau mano, kad vadovaujantis ekonominiais argumentais Lietuvą galima priimti į euro zoną.
"Vyriausybė savo darbais ir sprendimais padarė viską, kas jos galioje. Kaip ir rekomendavo EK, Vyriausybė nenaudojo dirbtinių administracinių priemonių infliacijai mažinti, kas būtų sukėlė eurą diskredituojantį kainų šuolį po jo įvedimo", - rašoma pranešime.
Jame taip pat žadama, kad bus dedamos visos pastangos, kad euras Lietuvoje būtų įvestas kaip įmanoma greičiau.
Kokios pasekmės?
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad narystės euro zonoje atitolinimas Lietuvos ekonomikai didelės žalos nepadarys, tačiau labiausiai į žinią apie tolstantį eurą gali sureaguoti nekilnojamojo turto rinka. Ekspertai mano, kad gali pradėti pigti senos statybos butai, rinkoje gali atsirasti didesnė žemės sklypų pasiūla.
Tiesa, anot analitikų, nuo kitų metų neįsivesdama euro Lietuva neteks šanso pagerinti savo investicinį įvaizdį.
Ekspertai taip pat akcentuoja, kad vėliau įsivesti eurą Lietuvai bus žymiai sunkiau: rudenį šalies ūkis visa apimtimi pajus gamtinių dujų pabrangimo įtaką, išaugs centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas gali dar labiau padidinti vidaus paklausą, kuri gali lemti šiek tiek spartesnį kainų augimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bendras kainų lygis Lietuvoje yra maždaug dvigubai mažesnis nei euro zonoje, tad kainos mūsų šalyje esą didės bent jau puse procentinio punkto sparčiau nei joje.
Martynas VAINORIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą