Danai domėjosi pasirengimu likviduoti taršą.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi Danijos aplinkos ministerijos Patarėjų komiteto 15 asmenų delegacija. Jie domėjosi kovos su išlietais naftos produktais ir atliekų tvarkymo uoste projektais. Su jais Klaipėdoje pietavo Lietuvos aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Patarėjų komitetas konsultuoja Danijos aplinkos ministrą įvairiais, taip pat ir Rytų bei Centrinės Europos šalių projektų finansavimo klausimais. Jame dirba įvairių Danijos ministerijų ir žinybų, pramonininkų asociacijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Prieš atvykdama į Klaipėdą delegacija lankėsi Kaliningrade, Nemuno deltos regioniniame parke. Beje, šio parko tvarkymo darbams Danijos aplinkos ministerija yra skyrusi lėšų.
Klaipėdoje danai apžiūrėjo Uosto direkcijos iš AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamą sandėlį, kuriame laikomos priemonės, skirtos išlietiems naftos produktams rinkti. Jame yra 48 įvairių tipų Suomijoje ir Danijoje gaminti skimeriai, boninės užtvaros ir kt. Sandėlyje netelpanti įranga laikoma prie jo esančioje aikštelėje. Priminsime, jog visa Uosto direkcijos turima įranga kovai su tarša uoste buvo nupirkta įgyvendinant bendrą Danijos, Suomijos ir Lietuvos projektą ir šių šalių Vyriausybėms skiriant po vieną milijoną JAV dolerių. Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas svečiams sakė, jog pagal teorinius apskaičiavimus turima įranga per parą be pagalbos uoste būtų galima surinkti apie 2500 kubinių metrų naftos produktų.
Danai apžiūrėjo Uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivo "Šakiai" naftos surinkimo įrangą, stebėjo, kaip bonas statė du direkcijos kateriai "Zunda". Didysis kateris "Zunda - 1" demonstravo savo skimerio, absorbentų purškimo galimybes.
Patarėjų komiteto tarybos pirmininkas Erikas Hofmajeris (Eric Hoffmayer) "Vakarų ekspresui" sakė, jog delegacija pirmiausia apsilankė Kaliningrade, nes dabar šis uostas tampa gana svarbiu. Pasak jo, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Danijos dvišalė parama nutrūks, nes tai daryti neleidžia ES nuostatai. E. Hofmajerio teigimu, dabar svarbiu tampa tarptautinis bendradarbiavimas arba bendradarbiavimo per sieną, pavyzdžiui sritis, kurioje Lietuva ir Kaliningradas galėtų dirbti bendrai. Delegacija Kaliningrade aplankė celiuliozės fabrikus prie Nemuno upės, kurie kelia problemų. Pirmininko manymu, čia galėtų būti tam tikra Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo erdvė.
"Klaipėda mums padarė didelį įspūdį. Manome, kad šis uostas yra gerai techniškai pasirengęs kovoti su tarša. Baltijos jūra yra labai jautri taršai, todėl labai svarbu, kad visi uostai, esantys prie jos, būtų tinkamai pasirengę kovai su ja",- sakė E. Hofmajeris.