Rezonansinių bylų numarinimo procesas tampa tradicija. Užvakar Generalinė prokuratūra nutraukė net penkerius metus trukusį LNOBT scenos rekonstrukcijos ikiteisminį tyrimą.
Kaltų niekas neranda
Ši byla pateks į tą patį stalčių, skirtą garsioms numarintoms byloms. Tai - Valdovų rūmų statybų tyrimas dėl nežinia kaip panaudotų 253 mln. litų. Kaltų nerasta.
Numarinta ir byla dėl nežinia kaip išleistų 515 mln. litų nacionalinei programai „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginiams. Kaltų nerasta.
Niekam neberūpi ir 103 mln. litų, už kuriuos atlikta brokuota sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcija - nors grindinys sėkmingai byra ir toliau, prokurorai tyrimo atsisakė praėjusį rugpjūtį. Kaltų taip pat nerasta.
Rado aibę pažeidimų
LNOBT istorijoje, kurios vertė galėjo siekti 77 mln. litų, įtariamuosius buvo aptikusi tik Valstybės kontrolė. Jos auditoriai, atlikę teatro scenos rekonstrukcijos darbų auditą, konstatavo daugybę pažeidimų panaudojant valstybės pinigus.
Generalinė prokuratūra operos aferos 2008 metais ėmėsi tik po grupės visuomenininkų kreipimosi. Teisėsaugininkai 2009 metais pirmą kartą pateikė teisinės pagalbos prašymą Vokietijos teisingumo ministerijai, nes pagrindinius darbus Vilniuje atliko vokiečių bendrovė.
Netrukus Vokietijos pareigūnai lietuviams atsiuntė raštą, kad niekuo padėti negali todėl, kad Lietuvoje LNOBT bylos ikiteisminiame tyrime niekam nepateikti įtarimai.
Įtarimai suformuoti tik 2011 metų rugsėjį ir pateikti teatro direktoriui Gintautui Kėvišui, jo pavaduotojams, buhalterei. Iš viso - penkiems asmenims. Operos vadovybė buvo įtariama pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.
G.Kėvišas ir jo pavaldiniai buvo kaltinami piktnaudžiavimu, turto iššvaistymu ir apgaulinga apskaita. Nors jiems grėsė nuobaudos, areštas, laisvės atėmimo nuo penkerių iki septynerių metų bausmės, G.Kėvišui niekas nesutrukdė būti perrinktam teatro vadovu dar vienai kadencijai.
„Vokietijoje mes bandėme visais įmanomais kanalais domėtis tyrimu, tačiau gaudavome atsakymus, kad mūsų prašymas nėra vykdomas, nes vokiečių įmonė, kurios dokumentų prašėme, užginčijo tokio prašymo įvykdymą Vokietijoje, - vakar „Respublikai“ sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas. - Jeigu atsiras kokių nors naujų duomenų, tikrai nebus jokių kliūčių atnaujinti tyrimą. Bet kadangi mes jau nutraukėme tyrimą, tai ir Vokietijos pareigūnai nebeturi pareigos mums atsakyti. Lietuva su Vokietija turi teisinės pagalbos sutartį, tik gaila, kad šiuo atveju ji lyg ir nesuveikė“.
Byla be šeimininko
Prokuroras S.Verseckas į operos aferos tyrimą įsitraukė gana neseniai. Iš pradžių ši byla pateko į Generalinės prokuratūros Ikiteisminių tyrimų kontrolės skyrių. Bylai vadovavusi prokurorė netrukus išėjo motinystės atostogų, tuomet tyrimui vadovavo kita prokurorė.
Dar po kiek laiko menui skirtų valdiškų milijonų istorija atsidūrė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, tad per penkerius metus byla vieno šeimininko ir neturėjo.
„Neįžvelgčiau kažkokio bylos vilkinimo, nes juk tyrimą atliko Kriminalinės policijos biuras, - „Respublikai“ sakė S.Verseckas. - Be to, negalima sakyti, kad tyrimas baigėsi niekuo - iš bylos buvo išskirtas atskiras tyrimas, kurio medžiaga perduota teismui, jis paskelbė bausmes LNOBT direktoriaus pavaduotojui ir buhalterei. Šiems asmenims skirtos bausmės už aplaidų pareigų vykdymą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai susiję su išardytos senos teatro scenos medžiagų neapskaitymu“.
Vakar, paklaustas, ar nebijo, kad operos byla gali būti atnaujinta gavus reikiamus dokumentus iš Vokietijos, G.Kėvišas „Respublikai“ sakė „nieko nebijojęs nuo pat tyrimo pradžios“.
„Aš dar nesu gavęs jokio oficialaus pranešimo apie tyrimo nutraukimą, todėl net neturiu jokios nuomonės šiuo klausimu“, - teigė G.Kėvišas.
Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto narė:
Mano nuomone, operos byla buvo sąmoningai vilkinama, nes jau turime patirties, kad visos bylos, susijusios su brangiais kultūros projektais, sulaukia tos pačios pabaigos. Nutraukus operos bylą taip ir liksime nesužinoję, ar valstybės skirti pinigai teatre buvo panaudoti teisėtai, pagal paskirtį. Jeigu mūsų prokurorai rodo pirštu į savo kolegas Vokietijoje, tai reikėtų priminti, kad jeigu nenori išsiaiškinti, tai ir neišsiaiškinsi. Kaip paklausi, taip ir gausi, tad gal ir Generalinės prokuratūros raštai buvo ne taip suformuluoti, todėl ir vaikščiojo pirmyn atgal. Be to, prokurorai galėjo būti ir komandiruoti į tą Vokietiją, kodėl tai nepadaryta? Netikiu, kad tokia valstybė kaip Vokietija sąmoningai mums nepadėtų ar net kažką slėptų. Yra ir dar viena detalė - visi tie kultūriniai projektai, kuriuose Valstybės kontrolė rado aibes pažeidimų, yra susiję su Vilniaus meru Artūru Zuoku, o jo partijos nariu buvo ir operos vadovas G.Kėvišas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą