Darbe žuvusiųjų artimiesiems už pinigus svarbesnė dvasinė parama

Nelaimės darbe

Ne visi darbo vietoje nukentėjusių ar net žuvusių žmonių artimieji žino, kokios pašalpos jiems priklauso, netekus šeimos maitintojo. Tad tik nuo darbdavių bei "Sodros" darbuotojų geranoriškumo priklauso, ar jiems bus finansiškai kompensuota artimo žmogaus netektis.

"Sodros" Pašalpų nedarbingumo kontrolės tarnybos atstovai mano, kad informacijos yra pakankamai. Jų teigimu, paaiškinti nukentėjusiesiems ar artimiesiems jų teises visų pirma privalo darbdaviai. Tačiau ir "Sodros" atstovai tikina patys ieškantys asmenų, kurie užmiršta kreiptis dėl jiems priklausančių kompensacijų.

Pasinaudojo gerais ryšiais

Prieš 9 mėnesius Rimkuose sprogus virinamai naftos produktus gabenančio vilkiko cisternai, darbo metu žuvusio Petro Melnikaičio našlė Nijolė dar ir šiandien nėra tikra, ar ji atsiėmė viską, kas jai priklausė po vyro mirties.

N. Melnikaitienė mano esanti patekusi į laimingųjų sąrašą, nes po vyro žūties jai padėjo visi - ir artimieji, ir vyro darbdavys.

Tačiau moteris ir šiandien svarsto, kad tik gerų ryšių dėka jai pavyko sužinoti, jog pripažinus vyro žūtį draudiminiu įvykiu, "Sodra" jai turės išmokėti vienkartinę pašalpą.

"Kai aš dabar perskaitau laikraščiuose, kaip vargsta kitų žuvusiųjų darbe artimieji, galvoju, kad tik jie nepasiduotų, nenuleistų rankų ir atsiimtų viską, kas jiems priklauso. Jei patys nekovosite ir nesidomėsite, niekas dėl jūsų nepasistengs. "Sodros" darbuotojai irgi nededa jokių pastangų, kad paprasti žmonės būtų informuoti, kaip elgtis ir kur kreiptis ištikus tokiai nelaimei. Gerai, kad aš ten turėjau pažįstamų, kitaip gal būčiau likusi be nieko. Ten prie langelio, kur suteikiama informacija piliečiams, man tik buvo pranešta, kad žuvus vyrui, mano nepilnametei dukrai priklauso pensija, kol jai sukaks 18 metų. Tačiau net nebuvo užsiminta, kad man dar gali priklausyti ir vienkartinė išmoka - 88 tūkst. litų. Tai aš sužinojau tik iš buvusio vyro darbdavio, kuris stengėsi atsakingai sutvarkyti visus dokumentus, kad tik aš tuos pinigus gaučiau", - pasakojo N. Melnikaitienė.

Jaučia nuoskaudą

Ašarų nesulaikydama moteris pasakojo, kad su vyru gyveno labai gražiai, užaugino dvi dukras. Viena jau sukūrusi savo gyvenimą, o mažesnioji, šešiolikmetė, gyvena su mama.

N. Melnikaitienė sakė ant nieko nepykstanti dėl tos nelaimės, tik jaučianti didžiulę nuoskaudą, kad panašios istorijos, kokia 2003 metų kovo 29 nutiko jos vyrui, kartojasi ir toliau - vėl dėl sprogimų darbo metu žūsta darbininkai.

Pašnekovei apmaudu, kad darbdaviai ir toliau nepaiso saugumo priemonių ir taupo lėšas jų sąskaita.

Gelbėjo darbdavio žmogiškumas

"Apie vyro žūtį man pranešė į namus atvykę jo bendradarbiai. Nelabai atsimenu, ką jie man kalbėjo. Po kelių valandų atvyko ir vyro darbdavys - V. Jokubauskas su žmona. Jis pareiškė užuojautą ir žadėjo paremti. Dėkoju Dievui, kad V. Jokubauskas labai žmogiškas, iš tikrųjų labai parėmė mūsų šeimą. Padengė ir laidojimo išlaidas, ir paminklo gamybą. Kadangi mes su velioniu vyru gyvenome nuo algos iki algos, neturėjome jokių santaupų, ši parama labai pravertė", - prisimena moteris.

Gera darbdavio širdis pravertė ir todėl, kad lėšų iš "Sodros" reikėjo laukti pusmetį, kol buvo sutvarkyti visi dokumentai ir kol buvo pripažinta, kad ši nelaimė buvo draudiminis įvykis.

"Ir dar dėkui Dievui, kad Petras dirbo legaliai, kitu atveju būčiau išvis nieko negavusi", - sakė N. Melnikaitienė.

Svarbiausia - dvasinė parama

Ne visi netekusieji savo artimųjų noriai sutiko bendrauti šia tema. Daugeliui tiesiog per sunku kalbėti apie įvykusią nelaimę ir jos pasekmes.

Ponia Nijolė Riaukienė, kurios vyras žuvo kartu su Petru Melnikaičiu, atsisakė kalbėti ir sakė niekam jokių pretenzijų neturinti.

Praėjusių metų balandžio pradžioje statybose, užgriuvus sienai, žuvusio Einoro Kontrimo brolis Imantas prašė nepriminti tėvams šios skaudžios nelaimės ir tikino, kad jokių problemų tvarkantis pašalpų klausimus jų šeima neturėjo.

"Po tokio įvykio daug svarbesnis buvo dvasinis palaikymas. Ačiū visiems artimiesiems, kurie tuomet buvo su mumis. Mirusio brolio darbdavys irgi labai sielojosi dėl šios nelaimės, parėmė tėvelius ir materialiai", - nenoriai pasakojo I. Kontrimas.

Pasak jo, informacijos, kas šeimai priklauso artimojo netekties tokiomis aplinkybėmis atveju, "Sodroje" buvo suteikta pakankamai.

Ne ten kreipėsi

Pasak Klaipėdos "Sodros" Pašalpų nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos Astos Ignatjevienės, apie tai, kas priklauso darbo metu nukentėjusiems žmonėms ir jų artimiesiems, stengiamasi pateikti kuo daugiau informacijos tiek spaudoje, tiek jų skyriuje.

Vedėjos teigimu, dažniausiai patys darbdaviai pasako, kur reikėtų kreiptis šiuo klausimu. Be to, A. Ignatjevienė tikino, kad kartais ir patys skyriaus darbuotojai ieško nukentėjusiųjų darbe ar jų artimųjų, jei po nelaimės ilgą laiką į juos niekas nesikreipia.

"Gali būti taip, kad žmonės kreipiasi ne ten, kur reikia. Pašalpų nedarbingumo kontrolės skyrius yra įsikūręs "Vėtrungės" pasaže, penktame aukšte. Pas mus nėra jokio informacinio langelio, tad akivaizdu, kad ponia N. Melnikaitienė iš pradžių kreipėsi į bendrąjį "Sodros" skyrių, todėl ten jai ir negalėjo būti suteikta išsami informacija", - komentavo A. Ignatjevienė.

Įstatymas palankus

Siekiant sušvelninti nelaimingų atsitikimų pasekmes, 1999 metų pabaigoje buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo žalą dėl patirtų nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų turėjo atlyginti darbdavys. Neretai dėl to mažesnės įmonės bankrutuodavo.

Remdamiesi naujuoju įstatymu, darbdaviai (draudėjai) privalo kas mėnesį mokėti 1 proc. darbuotojų draudžiamųjų pajamų (uždarbio) dydžio socialinio draudimo įmokas. Šios įmokos yra kaip juridinis bei ekonominis pagrindas kompensuoti dirbančiajam žmogui ar jo šeimos nariams prarastas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pajamas.

Tačiau, pasak A. Ignatjevienės, praėjusiais metais uostamiestyje 2 asmenys, sunkiai nukentėję darbo metu, negavo jokių pašalpų, nes dirbo nelegaliai.

Draudiminis įvykis, ar ne?

Vis dėlto net ir mokant įmokas, ne visais atvejais, nutikus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga, yra mokama draudimo išmoka. Tai priklauso nuo to, ar nelaimingas atsitikimas yra pripažįstamas draudiminiu įvykiu, ar ne.

A. Ignatjevienės teigimu, praėjusiais metais uostamiestyje draudiminiais buvo pripažinti 25 atvejai, 3 tokiais pripažinti nebuvo. 2002 metais - 31 draudiminis atvejis, 7 - nepripažinti.

"Pagrindinė priežastis, dėl kurios nelaimingo atsitikimo darbe negalime pripažinti darudiminiu, yra ta, kad nukentėjusysis arba žuvusysis darbo vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. O jei darbininkas nesilaikė saugos priemonių, pavyzdžiui, nebuvo užsidėjęs šalmo, apsaugos priemonių ir kt., tai mūsų nedomina. Už tai atsakingas darbdavys ir jį už tai gali bausto Valstybinė darbo inspekcija", - sakė A. Ignatjevienė.

Anot jos, yra ir daugiau sąlygų, idant nelaimingi atsitikimai būtų pripažinti draudiminiais.

Mirusiojo artimiesiems - vienkartinės pašalpos

Darbuotojui, netekusiam dalies ar viso darbingumo, gali būti išmokama ligos pašalpa, vienkartinė arba periodinė kompensacijos. Žmogui mirus darbo vietoje, jo artimiesiems išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka. Teisę į draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties.

Vienkartinė laidojimo pašalpa yra lygi 100 vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Šiuo metu šalies draudžiamosios pajamos yra 910 Lt.

Pasak A. Ignatjevienės, praėjusiais metais Klaipėdoje buvo išmokėta 11 tokių vienkartinių laidojimo pašalpų. Kiekvieno mirusiojo artimieji gavo po 88,6 tūkst. Lt, nes tuomet šalies draudžiamosios pajamos buvo 886 Lt.

Edita UŽKURAITĖ