Darbo grupės pasiūlymai: įvesti "Sodros" įmokų lubas, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį

S. Jakeliūnas antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė suprantantis, kad pasiūlymas įvesti "Sodros" įmokų lubas dabartinei Vyriausybei gali nepatikti, tačiau, pasak jo, lubų "Sodros" įmokoms įvedimas galėtų paskatinti daugiau didelių įmonių steigtis Lietuvoje.

"Suprantame, kad tai yra šiai koalicijai, ypač socialdemokratams, labai prieštaringas siūlymas, tačiau mes remiamės tuo, kad "Sodros" sistema turi būti labiau draudiminė negu mokestinė. Progresyvumas pačioje sistemoje, jeigu mes įvertintume per visą gyvenimą žmogaus sumokėtas įmokas ir gautas išmokas, mažėja, tas balansas vis blogėja augant gyventojų pajamoms. Kuo didesnės žmogaus pajamos, tuo mažiau jis gauna iš "Sodros", ir tą problemą galima spręsti", - teigė A. Butkevičiaus patarėjas.

Dabar, pasak S. Jakeliūno, daugiau uždirbantys asmenys "apeina" "Sodros" sistemą, dalyvaudami privačiuose pensijų fonduose ar kitais būdais, o tokia sistema galėtų paskatinti juos likti sistemoje.

Paklaustas apie tai, kokio dydžio galėtų būti "Sodros" lubos, S. Jakeliūnas sakė, kad tai dar yra svarstoma, bet šiuo metu galvojama apie 5 draudžiamųjų pajamų dydžius.

Taip pat, sakė S. Jakeliūnas, bazinę pensiją siūloma perkelti į valstybės biudžetą.

"Vienas iš siūlymų yra perkelti bazinę pensiją į valstybės biudžetą, tuo pačiu didinant gyventojų pajamų mokestį, kad būtų finansavimo šaltinis šitai bazinei pensijai, ir atitinkamai mažinant "Sodros" įmokos tarifą. Likusiai "Sodros" įmokų daliai, susijusiai su senatvės pensija, siūlome nustatyti glaudesnį ryšį, kad įmokos būtų labiau susietos su išmokomis. (...) Kad žmonės būtų motyvuoti dalyvauti labiau "Sodros" sistemoje ir gautų iš jos daugiau, jeigu jie daugiau ir sumoka" , - sakė S. Jakeliūnas.

Privalomosios sveikatos draudimo įmokos sujungimas su gyventojų pajamų mokesčiu, pasak S. Jakeliūno, supaprastintų sistemą.

"Sveikatos draudimas didžiąja dalimi yra mokestis. (...) Nauda, kuri gaunama iš sveikatos draudimo sistemos, nėra visiškai susijusi su sumokama įmoka, ir šia prasme supaprastinti sistemą, sumažinti mokesčių skaičių, supaprastinti administravimą siūlymas yra sujungti tuos mokesčius", - teigė S. Jakeliūnas.

NPD keitimu, pasak A. Butkevičiaus patarėjo, būtų siekiama mažinti apmokestinimo naštą mažas pajamas gaunantiems žmonėms.

"Dar vienas esminių siūlymų - keisti neapmokestinamąjį pajamų dydį taip, kad mažėtų apmokestinimo našta mažas pajamas gaunantiems žmonėms, pradedant ir einant žmonėms nuo dabartinio 3150 litų taško. Tas poslinkis, judėjimas žemyn, mokestinės naštos mažėjimas būtų žymiai staigesnis", - sakė S. Jakeliūnas.

Premjero patarėjas pripažino, kad visi aukščiau pateikti pasiūlymai valstybės biudžetui gali kainuoti daugiau negu milijardą litų. Kaip galimus naujus finansavimo šaltinius S. Jakeliūnas įvardino palūkanų už indėlius ir bankuose ir vertybinius popierius ir palūkanų už paskolas juridiniams asmenims apmokestinimą.

"Yra labai ydinga situacija, kuomet fizinis asmuo paskolina juridiniam asmeniui ir gauna neapmokestinamas palūkanas, jeigu paskolos terminas yra daugiau negu metai. Kita vertus, tas pats juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio nuo tos dalies, kurią įskaito į išlaidas, palūkanų. Tą landą tikrai reikia mažinti", - sakė S. Jakeliūnas.

Pasak S. Jakeliūno, pajamų už palūkanas grupėje turėtų būti įvestas neapmokestinamas pajamų dydis. Jo teigimu, kol kas darbo grupė siūlo, kad šis dydis būtų 10 000 litų per metus, tačiau dėl to dar gali būti diskutuojama.

Kokiu tarifu turėtų būti apmokestintos palūkanos, darbo grupė, pasak S. Jakeliūno, dar neapsisprendė, tačiau šis tarifas pagal dabartinius pasiūlymus turėtų sudaryti 50-70 proc. gyventojų pajamų mokesčių tarifo dydžio.

" Jeigu, sakykime, ateityje po visų pakeitimų gyventojų pajamų mokesčio tarifas bus 20 proc., tai palūkanos galėtų būti apmokestintos 10-15 proc.", - pateikė pavyzdį A. Butkevičiaus patarėjas.

Be to, darbo grupė, anot S. Jakeliūno, siūlo apmokestinti vertybinių popierių perleidimą kitiems asmenimis, kuomet iš tokio perleidimo yra gaunamas pelnas. 

Taip pat, sakė S. Jakeliūnas, darbo grupė siūlo darbdavio "Sodrai" mokamus mokesčius prijungti prie dabartinio darbuotojui "į rankas" mokamo atlyginimo. Pasak jo, tai padidintų skaidrumą sistemoje - žmonės matytų, koks realus jų atlyginimas ir kiek darbdavys už juos sumoka valstybei.

"Žmonės matytų, ką jie realiai gauna ir kokius mokesčius sumoka. Darbdavys būtų atsakingas už visų mokesčių pervedimą, kaip yra ir dabar, tačiau būtų daugiau informacijos, būtų daugiau skaidrumo ir daugiau motyvacijos dalyvauti "Sodros" sistemoje, mažiau paskatų likti šešėlyje", - kalbėjo S. Jakeliūnas.

A. Butkevičiaus patarėjo teigimu, darbo grupėje nuskambėjo ir pasiūlymas perkelti "Sodros" skolą į biudžetą, kuris darbo grupei pasirodė priimtinas. 

Darbo grupė, pasak S. Jakeliūno, svarstė ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Jo teigimu, grupė, jei būtų išspręstos kitos problemos, galėtų pasisakyti už PVM lengvatų grąžinimą viešbučiams ir nakvynės namams, bet pasisako prieš naujas PVM lengvatas maisto produktams. 

"Didžioji dalis lengvatų nepatenka vartotojams: nesumažėja kainos tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas. (...) Lengvatos sukomplikuoja sistemą ir padaro administravimą sudėtingą. Kaip pavyzdys, jeigu mėsai, kokiai mėsai - šaldytai, nešaldytai? Jeigu duonai, tai ar bandelės taip pat duona? O bandelės su dešra - ar tai duona, ar tai jau mėsa? Kiltų begalės diskusijų", - aiškino A. Butkevičiaus patarėjas. 

Viešbučiai, anot S. Jakeliūno, savo esme teikia eksporto paslaugas, nes jų paslaugomis naudojasi daugiausiai užsieniečiai. Todėl, jo teigimu, būtų logiška siūlyti PVM lengvatą būtent viešbučiams, kadangi tai galėtų reikšmingai padidinti turistų srautus Lietuvoje. Vis dėlto, pažymėjo S. Jakeliūnas, šiame sektoriuje esama ir daug kitų problemų, tokių kaip susisiekimo su Lietuva trūkumas, ir jos turi būti sprendžiamos kompleksiškai. 

Taip pat S. Jakeliūnas pabrėžė, kad PVM lengvata šildymui yra iš dalies neteisinga, kadangi ja gali pasinaudoti tiek mažesnes, tiek didesnes pajamas gaunantys žmonės, bet ne tie žmonės, kurie savo būstus šildo patys. 

"Manome, kad šita lengvata yra naikintina, tačiau suprantame, kad tai daugeliui žmonių sukeltų problemų. Ir dėl to, nesumažėjus šildymo ir dujų kainoms, kol kas ta lengvata tikrai negalėtų būti atmesta. Tačiau darbo grupės pozicija yra tokia, kad šita lengvata yra kada nors naikintina", - sakė A. Butkevičiaus patarėjas.

Kitokio mokesčių progresyvumo didinimo, be NPD keitimo, S. Jakeliūno teigimu, darbo grupė nesiūlo. 

"Mokesčių sistema plačiąja prasme, turint omenyje ir sveikatos draudimo sistemą, ir "Sodrą", yra jau ir taip smarkiai progresinė", - pažymėjo S. Jakeliūnas. 

S. Jakeliūnas sakė, kad darbo grupė dėl siūlomų reformų spręsdavo daugumos balsavimu, pasiūlymai nebuvo politizuoti. 

"Grupė nesivadovavo politiniais ar ideologiniais sumetimais. Tai buvo ekspertų nuomonė, įvertinus visus sisteminius dalykus ir sistemos ydas", - teigė S. Jakeliūnas.

Dėl nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimo darbo grupė ketina apsispręsti iki birželio pabaigos. 

Koks po mokesčių reformos bus gyventojų pajamų mokesčio dydis ar NPD, S. Jakeliūno teigimu, priklausys nuo to, kokių finansavimo šaltinių bus surasta, o tai paaiškės būtent antrajame darbo grupės veiklos etape. Tačiau, sakė A. Butkevičiaus patarėjas, tikėtina, kad gyventojų pajamų tarifas, jei darbo grupės pasiūlymai bus įgyvendinti, sieks 19-20 proc., o "Sodros" tarifas mažės iki 23 proc.

"Tačiau tai yra tik su sąlyga, jeigu visi sprendimai būtų priimti ir jeigu būtų antros dalies darbai atlikti ir priimtini Vyriausybei ir koalicijai", - sakė S. Jakeliūnas.