"Debreceno" gyvenamasis rajonas - miestų draugystės įrodymas

"Debreceno" gyvenamasis rajonas - vienas žaliausių Klaipėdoje. Gyventojai džiaugiasi parkais, žaluma, didelėmis vejomis bei erdviais kiemais. Tačiau problemų čia netrūksta: kiūra stogai, trupa namų apdailos plytos, o per automobilius sunku įeiti net į laiptinę...

"Debreceno" gyvenamajame rajone anksčiau plytėjo pelkėti Gedminų dvaro plotai. Prie dvaro buvo įsikūręs kaimas. Dvarui priklausė ir Žardininkų (Tarpžemių) palivarkas. Gedminų dvaras, kaip ir kiti Klaipėdos pietuose įsikūrę dvarai, vertėsi gyvulininkyste.

1975-1976 metais išdygęs "Debreceno" prekybos centras turėjo gauti Gedminų vardą, - prisiminė centrą projektavęs architektas Gytis Tiškus. Tačiau Komunistų partijos komitetas, suradęs duomenis apie dvarininkystę, šį pasiūlymą atmetė.

Prekybos centras bei šiek tiek anksčiau pastatytas gyvenamasis rajonas įgavo "Debreceno" vardą, mat 1970-aisiais metais užsimezgė Klaipėdos ir tuometinės Vengrijos Liaudies Respublikos Debreceno miesto draugystė. Bendradarbiavo įvairios įmonės, organizacijos, dažnai uostamiestyje viešėdavo Vengrijos menininkai.

Taikos ir Debreceno gatvių kampe turėjo įsikurti miestų draugystės skverelis, kuriame buvo planuota pastatyti vieno vengrų skulptoriaus skulptūrą, tačiau idėja užgeso.

Ekskursijos į prekybos centrą

Už "Debreceno" prekybos centro projektą architekto G. Tiškaus vadovaujama grupė buvo apdovanota TSRS architektų sąjungos diplomu ir premija.

"Debreceno" visuomeninis prekybos centras buvo didžiausias tuo metu Klaipėdoje. Maisto prekių parduotuvėje buvo įdiegta savitarna. Tuometinis Prekybos valdybos vadovas Arkadijus Lichtinšainas čia buvo sukūręs kone tobulą prekybos sistemą, kurios pažiūrėti važiuodavo ekskursijos ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet ir iš visos Sąjungos.

Buvo apskaičiuota, kad vienas "Debreceno" prekybos centras galėtų aptarnauti Kretingos miestą.

Gandras - pirmasis naujakurys

Architektas G. Tiškus, maždaug nuo 1960-ųjų metų pradėjęs kurti naujosios Klaipėdos veidą, konsultavosi su istorikais, restauratoriais. Gyvenamųjų rajonų kompozicinei įvairovei bei savitumui pasiekti Klaipėdos architektai naudojo raudonas plytas, stiklo keramikos balkonų plokštes, vengė statyti daug aukštų pastatų. Architektūrą derino prie lygaus uostamiesčio gamtovaizdžio.

Architektai daug dėmesio skirdavo pėstiesiems - "Debrecene" yra įrengta graži alėja. Vietiniai gyventojai netgi pastatė kryžių ir prašo išsaugoti "Debreceno" alėją "ir sveikam, ir invalidui".

Nuo Taikos prospekto iki Šilutės plento per mikrorajono vidurį buvo suprojektuota žalioji juosta, kur kūrėsi mokyklos ir darželiai.

"Debreceno" gyvenamojo rajono būstai pirmieji Klaipėdoje pastatyti iš plokščių. Iki tol namai buvo statomi iš plytų. Namų grupėse kas porą šimtų metrų buvo sumanyta įrengti laisvalaikio centrus vaikams, pensininkams... Projektuotojų idėja buvo priimta, tačiau vėliau centrus išsidalijo prekybininkai ir kt.

Šio gyvenamojo rajono projekto vadovas architektas Kazimieras Balėnas atsimena, kad "Debreceno" mikrorajonas išdygo ant dirbamų laukų. Statybininkai čia buvo įsigiję draugą - gandrą, kurį praminė Juozu ir maitino lašiniais.

Vos pastačius naująjį mikrorajoną, kilo didžiulė audra - ji pakėlė nuo žemės gruntą ir aplipdė naujai pastatytus namus. Palijus, ant namų fasadų ir langų susidarė košė, kurią teko nuplauti gaisrininkams.

"Jauti, kad esi namuose"

"Ramus rajonas, ir nusikaltimų mažai - negalime skųstis", - sakė nuo pat mikrorajono pastatymo čia gyvenantys Alfonsas ir Antanina. "Kaip dangus ir žemė skiriasi rajonas dabar ir pradžioje. Anksčiau eilėse stovėdavome, o dabar tiek parduotuvių: nueini ir perki, ką nori. Tik pinigų turėk... Anksčiau viena dvi mašinos stovėdavo, o dabar tūkstančiai", - pasakojo ponas Alfonsas.

"Labai patinka rajono žaluma. Medžių buvo ir daugiau, bet kažkodėl juos be reikalo išpjovė. Mes, gyventojai, juk patys juos sodinome", - skundėsi ponas Bronius.

Bronius čia atsikraustė 1971 m. "Nebuvo nei šaligatvių, nei asfalto. Visur buvo purvas. Bet vėliau susitvarkėme, patys sėjome žolę, sodinome medžius. Tikrai džiaugiuosi, kad galėjau savo triūso įdėti", - sakė gyventojas. Jis iš čia tikrai nenorėtų kraustytis. Pasak vyriškio, šio ramaus rajono nepalyginsi su centru, kur triukšmas, dulkės ir automobilių išmetamos dujos.

Jis pastebėjo, kad kai kuriuose "Debreceno" kiemuose vairuotojai kartais stato automobilius ant žolės. "Mūsų kieme - tvarka, bet štai kitur tikrai negražu", - sakė Bronius.

"Šitame rajone mano vaikystė prabėgo čia. Buvau išsikrausčiusi penkeriems metams, bet sugrįžau. Jaunystėje parbėgdavau namo ir dvyliktą, ir pirmą nakties. Tačiau, būdavo, išlipi iš autobuso ir jauti, kad esi namuose", - pasakojo Milda.

Ji pastebėjo, kad mikrorajono žaidimų aikštelės neatitinka šiuolaikinių vaikų poreikių. "Reikėtų krepšinio aikštelių. Kas iš tos vienos aikštelės prie mokyklos? Mano devynmetis sūnus pasakojo, kad vyresnieji išstumia mažuosius iš aikštelės. Vyresni vaikai sugeba patys pasidaryti aikšteles kiemuose, o mažiukai taip ir lieka "ant ledo", - sakė Milda.

"Tai - gražus rajonas, daug žalumos, nėra apleistų kampų", - džiaugėsi moteris.

Svajonė - futbolo aikštelė

UAB "Debreceno valda" direktorė Vida Kistenienė pastebėjo, kad "Debreceną" slegia panašios bėdos, kaip ir kitus panašiu metu išdygusius gyvenamuosius rajonus. Apkrovų nebeatlaiko elektros instaliacijos, kiūra stogai. Direktorė teigia, jog 40 proc. "Debreceno valdų" administruojamų namų jau turi naujus stogus.

Prie Taikos prospekto stovinčius trylikaaukščius reikėtų renovuoti - jų fasadai apdailinti brokuotomis apdailos plytomis.

Liūdnai pagarsėjusiam namui Taikos pr. 97 su nubyrėjusia siena jau parengtas renovacijos projektas, Savivaldybė skyrė lėšų. Beje, šis namas dar sovietmečiu projektuotas specialiai Klaipėdai. Vėliau tokie patys namai buvo pradėti statyti ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Elektrėnuose.

Kaip ir daugelis Klaipėdos mikrorajonų, "Debreceno" gyventojai skundžiasi ankštais kiemais, vietos automobiliams statyti trūkumu, prastais įvažiavimo keliais į kiemus. Tiesa, pernai miesto Savivaldybė jiems remontuoti skyrė nemažai lėšų. Ir šiemet bus remontuojamos gatvės, ištisine danga bus klojama Debreceno gatvės tąsa prie garažų.

V. Kistenienė pastebėjo, jog automobilius gyventojai sugeba pastatyti taip, kad net sunku įeiti į laiptinę. Per artimiausius keletą metų planuojama sumažinti vejas ir padidinti automobilių stovėjimo aikšteles.

Direktorė neatsisako svajonės "Debreceno" mikrorajone įrengti ir futbolo aikštelę. Buvo tartasi su Futbolo federacija, numatyta vieta, tačiau idėja kol kas stringa, mat projekto parengimas labai brangus - apie 100 tūkst. litų.

Visuomeninis prekybos centras "Debrecenas" jį projektavusiems architektams pelnė TSRS architektų sąjungos diplomą ir premiją. Sauliaus STONIO nuotr.

Gyventojai protestavo prieš prekybos centro plėtimąsi, netgi pastatė kryžių, prašantį išsaugoti nuostabią pėsčiųjų alėją

Ponai Alfonsas ir Antanina sako dažnai einantys pasivaikščioti po žaliuosius "Debreceno" mikrorajono plotus

Kai buvo statomas mikrorajonas, egzistavo tam tikros normos: dešimt automobilių šimtui gyventojų. Šis skaičius dabar yra gerokai didesnis

Ponui Broniui skauda širdį, kai kertami jo paties sodinti medžiai

"Debreceno" kiemuose - daug erdvės ir žalumos, čia yra kur žaisti vaikams

Pėsčiųjų alėja - gyventojų džiaugsmas

"Šiame rajone prabėgo mano vaikystė, ir mano vaikai turbūt užaugs čia", - sakė Milda

Liūdnai pagarsėjęs namas buvo suprojektuotas specialiai Klaipėdai

"Debrecenas" - vienas žaliausių Klaipėdos mikrorajonų

Architektas G. Tiškus ieškojo savito Klaipėdos architektūros charakterio

Rima ČELIAUSKAITĖ