Sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Tačiau tokiai didelei daliai biologinių priedų nebetinka iki šiol naudota dyzelino bazė, o nei Lietuvoje, nei visoje Europoje nėra patvirtinto degalų sudėties standarto, pagal kurį būtų galima gaminti dyzeliną, turintį daugiau kaip 7 proc. biopriedų. Taigi degalinėms lieka dvi išeitys - paklusti įstatymui, bet prekiauti nestandartizuotais degalais ir atsakyti už klientų automobilių gedimus, arba prekiauti įprastu dyzelinu, tačiau pažeisti įstatymą ir užsitraukti tikrintojų nemalonę. Tiesa, yra ir trečia išeitis - apskritai nebeprekiauti dyzelinu.
Dėl kurioziško įstatymo Lietuvos vartotojai išskirti iš visos Europos. Kitose ES valstybėse parduodamas dyzelinas turi iki 7 proc. biopriedų - tokią maksimalią jų dalį nurodo ir daugelis automobilių gamintojų. Bet Lietuvos valdininkai nusprendė pralenkti kaimynus ir pasielgti priešingai - įstatymu įpareigoti degalines prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų yra ne mažiau nei 7 proc. Tokios didelės dalies biopriedų nereikalauja nė vienos ES šalies įstatymai. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus nuomone, valdininkai gerokai persistengė. Verslininkai svarsto, ką reikės daryti, kai išseks žieminio dyzelino atsargos. Tarp svarstomų variantų iškyla ir reali galimybė nebeprekiauti dyzelinu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą