Degalų kainų šuoliai baugina gamintojus

Rinkos dėsniai

Maisto prekių gamintojai su nerimu seka įvykius pasaulinėje naftos produktų rinkoje ir pripažįsta, jog ir toliau brangstant kurui jie bus priversti kelti ir savo produkcijos kainas.

Anot didžiausių prekybos tinklų atstovų, bent jau kol kas gamintojai elgiasi pragmatiškai ir per artimiausius mėnesius savo produkcijos kainų didinti neketina.

Tačiau analitikai pastebi, kad vadinamasis tolerancijos laikotarpis, kai gamintojai naudojasi resursais ir, nenorėdami prarasti pozicijų rinkoje, nedidina produkcijos kainų, neišvengiamai peržengs visas ribas.

Prognozuoti neįmanoma

Didmeninėje rinkoje brangstant naftos produktams, didžiausi mūsų šalyje degalinių tinklai "Lukoil" ir "Statoil" šią savaitę antrą kartą iki rekordiškai didelės sumos nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų pakėlė degalų kainas.

Paskaičiuota, kad brangstant kurui, Lietuvos gamintojų produkcijos kaina kovą, palyginti su vasario mėnesiu, išaugo 3,1 proc., o palyginti su 2004 metų kovu, - net 10 proc.

Statistikos departamento duomenimis, naftos produktai per mėnesį pabrango 13,7 proc., o per metus, palyginti su 2004-ųjų kovą, - 38 proc.

Anot vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklos bei pagrindinės degalų tiekėjos Lietuvos rinkai AB "Mažeikių nafta" atstovo Giedriaus Karsoko, yra neįmanoma prognozuoti, ar ši įmonė ateityje bus priversta dar didinti degalų kainas.

"Viskas priklauso nuo to, kas vyks pasaulinėje naftos produktų rinkoje, nuo makroekonominių procesų. Jie daro tiesioginę įtaką ir "Mažeikių naftai", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Karsokas.

Minėta bendrovė trečiadienį didmeninę 95 markės benzino kainą pakėlė 4 centais - iki 2,57 lito, o didmeninę dyzelino kainą - 5 centais, iki 2, 55 lito už litrą.

Didės infliacija

Nevienareikšmiškai situaciją rinkoje vertina ir ekspertai. Anot Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų, kad naftos produktų kainos artimiausiu metu kris.

"Lietuva priklauso tai grupei valstybių, kurios nuolat kenčia dėl naftos produktų kainų šuolių. O Rusija, pavyzdžiui, išlošia. Todėl brangstantys degalai suduos dvigubą smūgį šalies gyventojams", - prognozavo G. Nausėda.

Jis patikslino, kad pirmiausiai "kirs per kišenę" sąnaudos degalams, žmonės gali būti priversti griebtis alternatyvos ir naudoti dujinę kuro sistemą.

"Todėl kitiems poreikiams pinigų lieka mažiau, gali sumažėti kitų prekių paklausa. Tiesiogiai degalų kainų augimą pajus gamintojai, kurių didžiąją produkcijos kainos dalį sudaro išlaidos transportui. Tai pieno produktų gamintojai, duonininkai", - sakė analitikas.

Brangstant prekėms, didėtų infliacija, tai neigiamai atsilieptų šalies ekonomikos augimo tempams.

"Bet yra toks vadinamasis tolerancijos laikotarpis, kai gamintojai naudojasi sukauptais resursais ir nekelia kainų. Deja, tai, kas vyksta pastaruoju metu, išsklaido iliuzijas, kad tie vidiniai ištekliai nesibaigs. Didėjantis infliacijos lygis gali sukelti neigiamų pasekmių ir įvedant eurą", - sakė G. Nausėda.

Gelbsti konkurencija

Tačiau kitas ekspertas, banko "NORD/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad gamintojai bei prekybininkai elgsis pragmatiškai ir kainas didins po truputį.

"Bet koks didesnis prekių pabrangimas suerzina pirkėjus, o esant tokiai didelei prekybininkų konkurencijai kainos gali augti labai nežymiai ir iš lėto. Antra vertus, kainos niekada nekyla tolygiai, kaupiasi, o kai pardavėjas pamato, jog nebegali kentėti - jas kelia", - "Vakarų ekspresui" sakė analitikas.

Jo teigimu, pabrangimas vyktų ne dėl atskirų prekių gamybos kaštų išaugimo, o dėl bendros infliacijos. R. Rudzkis prognozavo, kad šiais metais galima laukti iki 3 proc. infliacijos.

G. Nausėda savo ruožtu pastebėjo, kad kainos kyla "tiek, kiek leidžia konkurentai".

"Tampa rizikinga, jei vienu metu visur kainos kyla. Kai ne vienodai - prekybininkai lygiuojasi į konkurentą, kuris mažiausiai pajunta infliaciją. Neretai prekybininkai aukoja pelną, norėdami išsaugoti poziciją rinkoje", - teigė ekspertas.

Baugina ne visus

Vadinamąjį tolerancijos laikotarpį ir vidinių resursų ieškojimą primityvia sąvoka pavadino pieno produktų gamybos koncerno AB "Pieno žvaigždės" valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus.

"Brangstant kurui proporcingai didėja ir visi pieno produktų kaštai. Juk reikia ir supirkti, ir išvežioti pieno produktus. Mes su nerimu sekame situaciją pasaulinėje naftos rinkoje. Šiuo metu barelis kainuoja 57 JAV dolerius, o tai yra daug. Kai pasiklausai prognozių, darosi liūdna", - "Vakarų ekspresui" sakė J. Kvaraciejus.

Tačiau jis tikino, kad įmonė neketina kainų didinti staiga.

Tą patį mūsų dienraščiui tvirtino ir AB "Klaipėdos duona" komercijos direktorė Kazė Kiaupienė.

"Artimiausiu metu, per porą mėnesių, tikrai neketiname produkcijos kainų kelti. Laukiame, gal kris kuro kainos. Tačiau mums gresia mažesnis pavojus, nes turime savo kuro kolonėlę, degalus perkame didmeninėmis kainomis ir pigiau. Dar galime laikytis", - sakė "Klaipėdos duonos" atstovė.

Prekybininkai ramina

Prekybininkai taip pat kol kas dar nelinkę skambinti pavojaus varpais.

Pasak prekybos tinklo "Iki" atstovo spaudai Tomo Vaišvilos, savo iniciatyva tikrai neketina kelti kainų.

"Kuro kainų kilimas mūsų gamybos sąnaudas paveiks nežymiai. Žinoma, esant tokiai žiauriai konkurencijai, mes nesame suinteresuoti kelti kainų. Jos gali kilti tik tuo atveju, jei savo gamybos produkcijos kainas didins gamybininkai. Tai ypač aktualu greitai gendančius produktus tiekiančioms bendrovėms", - dienraščiui sakė T. Vaišvila.

UAB "VP Market" atstovė spaudai Viktorija Juodišienė vakar "Vakarų ekspresui" teigė, kad degalų brangimas įtakos galimam prekių kainų augimui minėtos bendrovės prekybos centruose neturės.

"Atvirkščiai, mes nuo vasario mėnesio mažiname daugelio maisto produktų ir pramoninių prekių kainas. Iš tiekėjų taip pat nesame gavę jokios informcijos apie galimą produktų brangimą. Norėčiau pabrėžti, kad nors degalų kainos per pastaruosius metus pakyla nebe pirmą kartą, produktai mūsų prekybos centruose nė karto nebrango", - sakė atstovė spaudai.

Tačiau ji pripažino, kad dažniausiai dėl įvairių priežasčių brangsta kasdienio vartojimo prekės: duonos gaminiai, pieno produktai ir kt.

Denisas NIKITENKA