Dėl Daivos Ulbinaitės bylos prašo kreiptis į EŽTT

Dėl Daivos Ulbinaitės bylos prašo kreiptis į EŽTT

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ėmėsi nagrinėti prokurorų kasacinį skundą Prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės baudžiamoje byloje, kurioje ji išteisinta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kasaciniu skundu prokuroras šioje byloje prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Kasacinį skundą ėmėsi nagrinėti Aukščiausioji Teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Rimos Ažubalytės ir jai pirmininkaujančio Tomo Šeškausko, kaltinimą palaiko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas. Į antradienio teismo posėdį D. Ulbinaitė atvyko su savo gynėju advokatu Giedriumi Danėliumi.

Prokuroras skundžia ankstesnių dviejų teismų sprendimus, kuriais D. Ulbinaitė išteisinta. Pasak prokuroro, žalos patyrė Prezidento institucija ir valstybė. Prokuroras prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliaciniam teismui bei prašo kreiptis į EŽTT dėl konsultacinių išvadų šioje byloje, be to, esą nutartį priėmęs teismas padarė esminių pažeidimų. Kasatorius taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti D. Grybauskaitę, tikslinga būtų poligrafu ištirti išteisintąją D. Ulbinaitę.

ELTA primena, kad gegužės 14-ąją apeliacinės instancijos teismas - Vilniaus apygardos teismas iš esmės paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, kad šalies vadovės atstovė spaudai D. Ulbinaitė neatskleidė valstybės paslapties ir nepiktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą, nes, jo manymu, nusikaltimas iš viso nebuvo padarytas.

Teismas tuomet patvirtino, kad D. Ulbinaitė neatskleidė valstybės paslapties.

D. Ulbinaitė buvo kaltinama atskleidusi informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuriam "informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų".

Taip pat jai buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus. Baudžiamasis kodeksas numato, kad, "jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų".

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013 m. spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Prezidentę D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder