Priešų A.Butkevičius nei skaičiuoja, nei apie juos galvoja, na, o žmonių, kuriems negalėtų paduoti rankos, apskritai nėra. Jei pats ką jaučiasi įskaudinęs, atsiprašo išsyk, nekaupdamas blogų jausmų, kad juos galėtų išsikuopt prieš Kalėdas. Vis dėlto teiraujantis paprastų dalykų mums nepavyks pamiršti, kad A.Butkevičius - Vyriausybės galva.
- Kokios, premjere, bus jūsų Kalėdos?
- Ir pirmąją, ir antrąją Kalėdų dienas praleisiu su šeima. Turime anūkę Kamilę, ją džiugins ir eglutė, ir dovanos, o mus labiausiai džiugins mūsų mažo žmogučio džiaugsmas.
- Ar Radviliškio rajone gyvenanti mama turės progą jus išvysti švenčių dienomis? Kokia jos sveikata?
- Visada stengiuosi aplankyti mamą prieš šventes, nuvežti dovanų, vaišių, vaistų. Ir šiemet planuojame su žmona vieną iš šventinių dienų tai padaryti. Mano mamai greitai bus septyniasdešimt aštuoneri. Žinoma, ji turi sveikatos problemų, vis pasigydo ligoninėje, bet laikosi neblogai. Stebi, kas vyksta politikoje, seka televizijos žinias, kartais labai jautriai išgyvena tai, ką mato ir girdi viešojoje erdvėje. Sakau, kad nežiūrėtų tų žinių, kad geriau rinktųsi serialus, bet... tokios jau tos mamos yra.
- Nepriekaištavo sūnui, kad jo vadovaujama Vyriausybė pirma grąžins algas teisėjams, o jos pensijos nepriemoką į ateitį nukels?
- Mano mama visą gyvenimą daug ir sunkiai dirbo, tad pensiją gauna palyginti nemažą - per tūkstantį litų. O dėl mano darbo mama man niekada nepriekaištauja, - ji visada mane palaiko.
- Pernai, kai prieš Kalėdas svečiavomės jūsų, premjere, jaukiuose šiltuose namuose, išgirdome ir norą, siekį bei linkėjimą, kad piliečiai gyventų sočiau ir linksmiau. Kam Lietuvoje šitos šventės tokios ir bus?
- Ir dabar turime tokį siekį, darome žingsnius šia linkme. Nuo 2013 m. sausio 1 dienos pakėlėme minimalų mėnesio atlyginimą nuo 850 iki 1 tūkst. litų. Nuo 2014 m. sausio 1 dienos neapmokestinamųjų pajamų dydis augs nuo 470 iki 570 litų; didės pajamos gyventojų, gaunančių minimalų ir vidutinį atlyginimą, bei šeimų, auginančių vaikus. Papildomas 200 litų neapmokestinamasis pajamų dydis bus taikomas už kiekvieną auginamą vaiką nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. 3150 litų riba, nuo kurios apskaičiuojamas NPD, kitąmet šoktels iki 3192 litų. Įveikę didžiulį pasipriešinimą ir gąsdinimą nerealiomis grėsmėmis, sumažinome elektros energijos ir dujų kainą gyventojams. Sustabdėme ankstesnės Vyriausybės palaimintą nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri elektros vartotojams būtų gerokai padidinusi elektros kainą. Išaugo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - trečiąjį 2013 m. ketvirtį jis sudarė 2305 litus. Pirmą kartą po penkerių metų pertraukos iki 6,2 proc. išaugo vidaus vartojimas. Vykdomos pozityvios permainos švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Reikia pripažinti, kad padaryta nemažai. Ir toliau neketiname sustoti. Labai norėčiau, kad ne tik Kalėdos, bet apskritai gyvenimas visiems Lietuvos žmonėms būtų sotesnis ir šiltesnis. Tik mūsų žingsnius labai stabdo tai, kad privalėsime atlyginti buvusios Vyriausybės nepamatuotų finansinių sprendimų skolas.
Kaip teigia premjeras, valdžios priedermė yra tarnauti žmonėms. Toks turėtų būti ir visų politikų tikslas. O atstatyti tai, kas sugriauta, reikia ir laiko, ir resursų. Nereikėjo griauti, nereikėtų dabar atkurti. Stasio Žumbio nuotr.
- Kad skauda, neabejoju, bet dėl ko premjerui kartais skauda širdį?
- Man labai gaila, kad negalime greitai išspręsti skaudžių socialinių problemų. Ir paradoksas - esame dėl to aršiai puolami oponentų, kurie patys savo nekompetencija ar piktavališkumu tas problemas sukūrė, kurie Lietuvą ir jos žmones įstūmė į tą padėtį, kurioje dabar esame, kurių sprendimai pasmerkė skurdui ir taip labiausiai skurstančius žmones. Gal jie pamiršo, kad būtent dėl jų galimai nusikalstamų (jei ne teisiniu, tai moraliniu požiūriu tikrai) sprendimų ir buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą? Kodėl tie, kurie nori susikrauti politinį kapitalą šūkaudami apie socialinį teisingumą, prieš kelerius metus vykdė tokį socialinį neteisingumą? Kur tada buvo jų jautrumas, apie kurį jie dabar postringauja? Gaila, kad nėra mechanizmo, kuris leistų pareikalauti iš tų sprendimų autorių materialinės atsakomybės, nes valstybei padarytus nuostolius jau skaičiuojam šimtais milijonų. Štai čia būtų šaltinis nors iš dalies atlyginti žalą nuskurdintiems žmonėms.
- Aukštos būsto šildymo kainos pernai palietė kone visus. Šiemet už šildymą ir lapkritį, ir gruodį atrodo, mokėsime kiek mažiau. Kiek mokėjo premjero šeima? Kokios prognozės kitiems metams?
- Būsto šildymo kainos Lietuvoje iš tiesų labai aukštos ir vienas iš mūsų Vyriausybės siekių ir prioritetų yra jas sumažinti. Kiek kainuoja šildymas, žinau. Mes gyvename savo bute ir savo sąskaitas, kaip ir visi Lietuvos žmonės, apmokame patys. Praeitais metais už savo 78 kv. m buto naujos statybos name šildymą brangiausiai mokėjome sausį - 514 litų, šiemet už lapkričio mėnesį gavome 213 litų sąskaitą. Mūsų Vyriausybei jau pavyko šiek tiek sumažinti sąskaitas už šildymą, labai tuo džiaugiuosi. Kitais metais jos dar sumažės. Panaudosime Europos Sąjungos struktūrinę paramą šilumos ūkio pertvarkai pereinant prie didesnio biokuro suvartojimo. Be to, toliau vyksta derybos su „Gazprom“ dėl dujų kainų sumažinimo Lietuvai. Teigiami derybų rezultatai leistų dar labiau sumažinti šildymo sąskaitas gyventojams.
- Septynis kartus atmatuok, sako lietuvių patarlė, tačiau premjerui, regis, labiausiai prikišamas lėtumas priimant sprendimus, ypač dėl atominės elektrinės. Premjerui neimponuoja klaidas teisinanti liaudies išmintis (kas nedirba, tas neklysta)?
- Atominės elektrinės tema vyksta negražios spekuliacijos. Buvusi Vyriausybė derėjosi su bendrove „Hitachi“, regioninius partnerius - Latviją ir Estiją - palikdama nuošalyje. Sužinojom, kad kaimynams labai trūko informacijos. Neturėdami informacijos ir pasigesdami aiškumo, estai per tą laikotarpį investavo į savo energetikos sektorių per 1 mlrd. eurų. Mūsų Vyriausybė, pradėjusi kalbėtis su kaimynais apie atominę elektrinę, patyrė, kad jie nerodo didelio entuziazmo šiuo klausimu. Pirmiausia jie nori turėti visą informaciją - apie kainą, sąlygas, grėsmes ir t.t. ir tik tada priimti savo šalims naudingus sprendimus. Tą patį turime padaryti ir mes. O spekuliuoti atominės elektrinės tema pirmiausia stengiasi tie, kurie bijo, kad gilinimasis į problemas ir geriausių, visapusiškai pamatuotų sprendimų ieškojimas iškels į paviršių jų negerus darbus. Tai jau vyksta: iššvaistyta dešimtys milijonų įvairiems konsultantams ir tarpininkams. Daug kas buvo slepiama ir nuo visuomenės. Tai, ką oponentai vadina delsimu, yra tiesiog mūsų atsakingas požiūris. Kol aš būsiu ministru pirmininku, nepamatuoti, rizikingi, žmonėms ir šaliai nenaudingi ar net žalingi sprendimai šiuo klausimu nebus priimti. Turime galvoti apie savo šalies ir savo vaikų ateitį.
Siekiame, kad visi Vyriausybės sprendimai būtų priimami vadovaujantis protu ir logika, pasveriant visus už ir prieš. O dėl išminties „kas nedirba, tas neklysta“... Taip, yra tokia gera liaudies išmintis. Bet ji nežada nieko gero tada, kai tais išmintingais žodžiais bandoma pridengti neūkiškumą, aplaidumą, nepamatuotus, dažnai valstybei ir jos žmonėms žalingus sprendimus ar nedovanotiną nemokšiškumą ir nekompetenciją. Žinome ne vieną tokį „suklydimą“, kuris biudžetui, tai yra mums visiems, brangiai kainuoja. Valdžios institucijos pirmiausia turi gerai pamatuoti, kad liaudžiai nereikėtų srėbti skaudžių klaidų padarinių. Manau, kad vadinamąją naktinę mokesčių reformą per švelnu būtų pavadinti klaida.
- Jei šiandien vyktų prezidento rinkimai, daugelis lietuvių atiduotų savo balsą už jus, tai liudija jūsų reitingai. Juk ne visam laikui atimate progą rinkti jus prezidentu?
- Esu labai dėkingas žmonėms už pasitikėjimą. Tas pasitikėjimas - man didelis įpareigojimas. Šiuose prezidento rinkimuose nedalyvausiu, nes noriu įgyvendinti išsikeltus tikslus ir uždavinius ministro pirmininko pareigose. Vyriausybei sekasi gerai ir to „nepastebi“ tik tie, kurie nenori pastebėti, neigia tie, kurie norėtų, kad būtų kitaip. Tereikia palyginti mūsų Vyriausybės ir buvusių vyriausybių pirmųjų metų darbo rezultatus ir nereikės jokių diskusijų. Laukia dar daug darbų, iššūkių ir ambicingų planų. Noriu juos įgyvendinti. Noriu pateisinti žmonių lūkesčius. O apie 2019 m. prezidento rinkimus dar tikrai negalvoju. Bet ir į jūsų klausimą nesakau „ne“.
- Ko trūksta, kad valdžia iš tiesų būtų tarnaujanti žmonėms? Kad jūsų pernykštis noras susigrąžinti iš anglijų lietuvius imtų pildytis?
- Taip, valdžios priedermė yra tarnauti žmonėms. Toks turėtų būti ir visų politikų tikslas. Žmonėms, kaip jau sakiau, reikia saugesnio, sotesnio ir visapusiškai turtingesnio gyvenimo. Einame ta linkme. Bet tikslai pasiekiami ne per vieną dieną. O atstatyti tai, kas sugriauta, reikia ir laiko, ir resursų. Nereikėjo griauti, nereikėtų dabar atkurti. Ir būtų labai gerai, kad bent jau netrukdytų mums dirbti. Nors emigracija tebėra problema, kartu jau pastebima, kad Lietuvos žmonės ne tik emigruoja, bet ir sugrįžta. Ir ekonomistai pripažįsta, kad jau greitai galima tikėtis, kad išvažiuojančių ir grįžtančių skaičius bus panašus. Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas, galimybė dirbti ir uždirbti savo šalyje sukuria prielaidas emigracijos mažinimui. Toks yra ir mūsų tikslas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą