Rėmėsi Strasbūru
Vilnietė Ona Rimkienė, kurį laiką gyvenusi Londone, savo skunde dėsto, kad šiuo metu gauna tik 189 eurų dydžio pensiją. Tokio dydžio pensiją, vadovaudamasi įstatymais, jai iki gyvos galvos paskyrė „Sodra“. Moteris tvirtina, kad tai žeidžia jos orumą, nes iš šios sumos neįmanoma pragyventi, todėl reikalauja 340 eurų dydžio pensijos. Taip pat primenama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose „Lariošina prieš Rusiją“ ir „Budina prieš Rusiją“ yra išaiškinęs, kad per maža senatvės pensija prilyginama orumą žeminančiam elgesiui ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos trečiąjį straipsnį.
Maistui - tik 42 eurai
O.Rimkienė teismui pateikė pažymas, kiek gruodį jai kainavo elektra, šildymas ir kitos paslaugos. Už šildymą ir karštą vandenį moteris sumokėjo 90 eurų, už kitas paslaugas - 16 eurų, už kabelinę televiziją - 12 eurų, už šaltą vandenį - 4 eurus, už elektrą - apie 18 eurų, taip pat dar reikėjo mokėti ir už telefoną. O.Rimkienės teigimu, viską sudėjus mokesčiai jai atsiėjo 145 eurus ir iš pensijos maistui teliko 42 eurai, arba po 1,4 euro dienai.
„Net šuns už tokią sumą neišlaikysi. O dar reikia apsipirkti, taip pat namų išlaikymas, higienos priemonės, norisi kartą per mėnesį nueiti į teatrą ar kiną. Oriai gyventi nėra galimybių“, - kalbėjo O.Rimkienė.
Dirbo Anglijai, reikalauja iš Lietuvos
Graudu, mat taip gyvena dauguma Lietuvos pensininkų. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad ieškovė pastaruosius 11 metų gyveno Londone, ten dirbo, ten ir mokesčius mokėjo. Todėl sulaukusi 65,5 metų gaus pensiją ir iš Anglijos. O Lietuvoje, kuriai socialinio draudimo mokesčių pastaruosius 11 metų nemokėjo, natūralu, kad pensiją gaus sumažintą. Paaiškėjus šiai aplinkybei, gausiai į teismo posėdį susirinkusių žurnalistų susidomėjimas gerokai sumažėjo, kai kurie net paliko posėdžių salę.
Išlaiko du butus
O.Rimkienė neslėpė, kad į Angliją išvažiavo sulaukusi 50-ies, nes suprato, jog reikia užsidirbti senatvei, mat iš pensijos neišgyvens. Ten uždirbdavo apie 1000 svarų per mėnesį. Į Lietuvą grįžo šiemet sausio 6-ąją, tačiau dabar gyvena „per dvi šalis“: važinėja iš Londono į Vilnių ir atgal. Moteris guodėsi, kad turi išlaikyti ir butą sostinės Šeškinės rajone, ir butą Londone. Tačiau teisėjų kolegijos tokie žodžiai nesugraudino. Jiems neatrodė, kad žmogus, galintis sau leisti išlaikyti du butus ir dar dažnai skraidyti į Angliją ir iš jos, yra skurstantis. Juo labiau kad greitai ji gaus ir solidžią anglišką pensiją. Jie nesuvokė ir to, kodėl moteris, 11 metų dirbusi kitai valstybei, dabar ir už tuos metus nori užkrauti naštą Lietuvai. Tačiau O.Rimkienė atkakliai tvirtino, kad didžiąją dalį gyvenimo skyrė Lietuvai, todėl orią pensiją užsidirbo.
Jos atstovas, apeliuodamas į jau minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo bylas, per posėdį O.Rimkienės paklausė, ar ji jaučiasi oriai, gaudama tokią mažą pensiją, ar nesibaimina dėl ateities.
„Mane žeidžia 190 eurų pensija, jaučiu baimę dėl ateities ir planuoju nusižudyti“, - tikino O.Rimkienė.
Laimėti nesitiki
„Sodros“ atstovė teisme viską paaiškino labai paprastai: moteriai pensija apskaičiuota pagal įstatymus, kuriuos tvirtina Seimas, todėl „Sodra“ dėl mažos pensijos niekuo dėta.
O.Rimkienė nuo bet kokių komentarų žurnalistams susilaikė, pareikšdama: „Neduoti interviu yra mano teisė.“
Savo verdiktą teismas ketina skelbti vasario 9 dieną.
Mindaugas SINKEVIČIUS, „Sodros“ direktorius:
- Kaip vertinate faktą, kad moteris, 11 pastarųjų metų nemokėjusi mokesčių „Sodrai“, valstybę padavė į teismą dėl per mažos pensijos?
- Nenorėčiau vertinti. Gyvename teisinėje valstybėje, todėl kiekvienas turi teisę kreiptis į teismą, nes gali būti nepatenkintas ir nori ginti savo teises. Bet noriu pasakyti, kad Lietuvoje pensijos dydis priklauso nuo išdirbto laiko ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų: kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau įmokų sumoki, tuo didesnę gauni pensiją. O jei žmogus mažiau dirba arba dirba šešėlyje ir nemoka įmokų - tuo mažesnė pensija. Paprasta logika. Aš didelio skirtumo nematau, ar į teismą kreipėsi žmogus, kuris buvo emigravęs, ar kreiptųsi žmogus, visą gyvenimą dirbęs Lietuvoje. Aišku, norėčiau, kad visi gyventų Lietuvoje ir joje dirbtų, tada visi gautų didesnes lietuviškas pensijas. Bet jei žmogus emigravo ir paskui grįžo, jis irgi turi teisę ginti savo teises, jei mano, kad jos pažeistos. Nors, mano manymu, tos teisės nėra pažeistos. Mes tai moteriai pensiją apskaičiavome teisingai, pagal įstatymus. Nemanyčiau, kad ji gali laimėti, nors, aišku, viską nuspręs teismas.
- Kokia pensija šiuo metu yra minimali?
- Vienareikšmiškai sunku pasakyti, nes labai nuo daug ko tai priklauso. Priklauso nuo to, kokias įmokas mokėjai. Norint gauti pilno dydžio pensiją, reikia išdirbti 30 metų. Jei neišdirbai net 15 metų, tu iš viso negali gauti pensijos. Jei dirbai nuo 15 iki 30 metų, pensija tau mažinama proporcingai nuo neišdirbtų metų skaičiaus. Tarkime, jei už tą pačią algą dirbai 30 metų, o kitas žmogus - 15 metų, tai jis gaus maždaug perpus mažesnę pensiją. Šiuo metu mažiausios pensijos yra nuo 100 iki 200 eurų. Jei žmogus neturi teisės į senatvės pensiją, savivaldybės jam moka šalpos pensiją (apie 110 eurų), nes žmogus turi turėti kokias nors galimybes išgyventi.
- Kokia, jūsų nuomone, pensija nežeistų žmogaus orumo?
- Sakyčiau, kad mūsų pensijos, lyginant su atlyginimais, yra gana sąžiningos. Problema ta, kad atlyginimai maži. Jei jie būtų dideli, tai ir pensijos būtų didelės. Reikia spręsti atlyginimų, o ne pensijų klausimą, bet daug kas pradeda ne nuo to galo. Aišku, politikai negali įsakyti verslininkams, kad šie didintų algas. Bet yra didelis šešėlis, su kuriuo reikia kovoti. Algos yra mokamos vokeliuose, todėl nuo jų nemokamos pensijos. Tai akmuo ne vien į VMI ar politikų daržą, bet ir į visų mūsų. Kiekvienas atsakykime sau, ar visada parduotuvėje paimame čekius, ar iš taksistų prašome kvitų, ar nerūkome kontrabandinių cigarečių ir t.t. Visi pirmiausia turi pagalvoti apie save, nes prie kiekvieno kasininko politiko ar inspektoriaus nenusiųsi.
- Ilgai dirbate „Sodroje“, turbūt teko bendrauti ne su vienu pensininku. Kaip jie įsigudrina išgyventi iš tokių pensijų?
- Yra įvairiausių situacijų. Yra, kai gyvena keliese ir bendrai moka komunalinius mokesčius, kitiems vaikai padeda, treti turi santaupų. Kiekviena situacija yra individuali, bet, aišku, yra sunku.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą