Delfinai - gydytojai be diplomų.

Aštuonerių metų Lukas, sėdintis invalido vežimėlyje, serga cerebriniu paralyžiumi. Berniukas yra normalaus intelekto, - mąstantis ir trokštantis žinių taip pat, kaip ir jo bendraamžiai.
Dėl ligos, pažeidusios motorikos zoną, nesveikuoja tik vaiko kūnas. Tačiau po delfinų terapijos seansų Sevastopolyje, iš kur berniukas prieš mėnesį grįžo kartu su mama ir broliais - 9-erių metų Mingaudu ir 20-mečiu Ariumi, yra didžiulė viltis, kad, be įprastų reabilitacijos būdų, taikant ir šį netradicinį gydymo metodą, Lukas galėtų vaikščioti.
Luko mama sutiko "Vakarų ekspresui" papasakoti ne tik apie stebuklingą delfinų terapijos poveikį sergantiesiems sunkiomis ligomis, bet ir ką tenka patirti šeimai, auginančiai vaiką, kuris yra kitoks nei visi.

Prognozės nepasitvirtino

"Lukas - mūsų šeimos kryželis, kurį su džiaugsmu nešame. Mažėlis daugiausiai savyje turi stiprybės, jis verčia ir mus nepalūžti", - sakė klaipėdietė Dalia Urbutienė.
Aštuonerių metų berniuko, sergančio cerebriniu paralyžiumi, mama pažymėjo, kad visa, kas buvo blogiausia, jau liko praeity. "Išmokome džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka ir kovoti už savo artimą žmogų.
Į pasaulį atėjus Lukui, kuris gimė neišnešiotas, tiek man, tiek vyrui, nežinojusiems, kas per liga yra cerebrinis paralyžius, buvo didžiulis smūgis. Tačiau greitai suėmėme save į rankas.
Lukas gimė labai mažo svorio, tačiau gydytojai mus nuramino - jie patarė būti kantriems ir teigė, jog viskas bus gerai, berniukas tik šiek tiek lėčiau vystysis.
Medikų prognozės nepasitvirtino. Pamačiusi, kad sūnui darosi vis blogiau, pradėjau "atakuoti" gydytojus. Lukas buvo bemaž vienerių metukų, kai Vaikų ligoninėje echoskopiją atlikusi gydytoja paklausė, kodėl nesikreipėme anksčiau. Tuo tarpu mes per visą tą laiką neišeidavome iš poliklinikų ir ligoninių, užliūliuoti medikų žodžių, kad sūnaus sveikatos sutrikimai - laikinas reiškinys.
Echoskopiją atlikusi gydytoja sakė, kad tuomet, kai Lukui buvo penki mėnesiai, medikamentų pagalba buvo galima pašalinti smegenyse besikaupiančius skysčius - dėl jų vėliau buvo pažeista vaiko motorikos zona.
Ilgai nežinojome, ar sūnus kalbės, ar nebus protiškai atsilikęs. Skaudu buvo matyti, kai jo amžiaus vaikai žaidžia, šypsosi, o Lukutis to nedaro.
Vis dėlto Klaipėdos vaikų ligoninėje dirba labai geri specialistai. Sūnus daug kartų buvo gydomas Neurologijos skyriuje, su juo intensyviai dirbo kineziterapeutai, gydytojai neurologai, logopedai ir kiti specialistai. Medikai padarė viską, kas tuo metu buvo įmanoma."

Vaikas negalėjo kalbėti

Lukas ilgą laiką negalėjo kalbėti. "Maniau, kad yra priaugęs jo liežuvėlis, vėliau gydytoja logopedė pasakė, kad jam spazmuoja burnytę. Diena iš dienos ir logopedė, ir aš pati dirbdavome su Lukučiu: kartu darydavome pratimus, padedančius atstatyti jo kalbą. Prireikė daug laiko, kol sūnus galėjo lengvai nuryti, tarti garsus", - pasakojo ponia Dalia.

Kai netaisyklingai dirba raumenys

"Lukui buvo pusantrų metukų, kai pirmąkart nuvykome į Druskininkų sanatoriją, kurioje su tokiais vaikais dirba patys geriausi specialistai. Sužinojau, kad cerebrinis paralyžius - liga, kai netaisyklingai dirba raumenys. Jeigu vaikas nevaldo kurios nors kūno dalies, reikia tas vietas nuolat mankštinti.
Įsitikinę, kad kineziterapija yra pats efektyviausias gydymo būdas, pradėjome įtemptai dirbti. Kas pusmetį Luką veždavau į Druskininkus. Klaipėdoje įsikūrus vaikų darželiui "Sakalėlis", subūrusiam sergančiuosius cerebriniu paralyžiumi, Lukas buvo pirmasis auklėtinis. Netrukus susiformavo draugiškas kolektyvas", - pasakojo berniuko mama.

Didžiulis prašviesėjimas

Ponia Dalia pažymėjo: "Vaikų darželis "Sakalėlis" - labai svarbus mūsų gyvenimo etapas. Pirmiausia aš pati atsigavau. Kol Lukas nelankė šio darželio, būdavau kartu su juo namie. "Sakalėlis" mūsų šeimos gyvenime buvo didžiulis prašviesėjimas, kadangi man atsirado galimybė grįžti į darbą, o sūnui pabūti kartu su bendraamžiais."

Problemos dėl mokyklos

"Lukui buvo penkeri metai, kai įsitikinome, jog nepaisant sunkios ligos, jis yra normalaus intelekto. Žinoma, ši žinia mūsų šeimai suteikė labai daug džiaugsmo. Tačiau mes vėl papuolėme į pionierių gretas. Reikėjo skubiai ieškoti bendrojo lavinimo mokymo įstaigos, kurią galėtų lankyti mūsų vaikas, turintis fizinę negalią.
Klaipėdoje suradome internatą, kur ne tik aplinka yra pritaikyta vaikams, sėdintiems invalidų vežimėliuose, bet ir dirba gydytojai reabilitologai, kineziterapeutai ir kt. Tačiau šis internatas netiko mums dėl vienos esminės priežasties, - Lukas yra normalaus intelekto.
Vėliau sužinojau, kad Klaipėdoje kol kas nėra bendrojo lavinimo mokyklos tokiems vaikams, kaip mano Lukas. Tiesa, šiemet planuojama uostamiestyje atidaryti pirmąją tokio pobūdžio mokymo įstaigą", - kalbėjo moteris.

"Svetliačiokas" - antrieji namai

Ponia Dalia pažymėjo: "Kai Lukui sukako 7-eri, pajutau, kad jam būtina eiti į mokyklą. Sūnus netvėrė savo kailyje, jis taip troško žinių. Tuomet pasakiau sau, kad dabar, o ne rytoj ar poryt, privalau Lukui rasti mokymo įstaigą, kurioje jis ne tik būtų gerai prižiūrimas, bet ir galėtų išreikšti save.
Radau tokią mokymo įstaigą. Lukas pradėjo lankyti mokyklą "Svetliačiokas", skirtą specialių poreikių vaikams. Greitai įsitikinau, kad mamos, kurių vaikai lanko šią mokyklą, gali būti ramios.
"Svetliačioke" dirba nuostabūs žmonės. Man, kaip ir kitoms mamoms, nereikia rūpintis, kaip nuvežti ir parsivežti sūnų. Šios mokyklos auklėtiniai, turintys rimtų judėjimo sutrikimų, yra perduodami iš vienų - į kitas patikimas rankas.
Tai - unikali mokykla, kadangi jai vadovauja reto gerumo moteris. Ponia Tamara Lochankina mus ne tik informavo, kad sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi labai gerai būtų delfinų terapija, bet ir padėjo mums išvykti į Sevastopolį (Ukraina), kur yra įsikūręs delfinų terapijos centras.

Delfinė Anyta

Klaipėdiečių Urbučių šeima neseniai grįžo iš Sevastopolio, kur Lukui dešimt dienų buvo taikoma delfinų terapija.
"Seansai vyksta atviroje jūroje. Tik tiek, kad teritorija, kurioje sergantiesiems yra taikoma delfinų terapija, atitverta voljeru. Pirmiausia gydytojas kiekvienam pacientui individualiai parenka delfiną.
Iš pradžių Lukui buvo paskirtas pagyvenęs patinas Volfas, turintis labai stiprų lokacinį lauką. Seansas prasideda nuo to, kad delfinas nustatęs sergančio vaiko bioritmą, atstato jį iki normalaus. Kartu šis gyvūnas ištyrinėja ir žmogaus biolauką. Po to delfinas prisiartina prie sergančio vaiko, šis duoda jam žuvies. Užsiėmimai vandenyje prasideda, kai trenerė, nedarydama staigių judesių, iškelia ranką ir delfinas priplaukia.
Volfas nenorėjo, kad Lukas jį glostytų. Kadangi šis delfinas viską darė iš tolo, trenerė jam paskyrė jaunutę delfinę Anytą. Ši delfinė ne tik pažadina vaiko emocijas, bet ir kartu perima jo nuotaiką. Lukas labai blogai jautėsi, kai jam ausyje supūliavo spuogiukas. Anyta liūdejo kartu su berniuku. Delfinė net plaukdavo atsargiai, kad į vaiko ausį nepatektų vandens lašas.
Delfinei Anytai labai patikdavo, kai Lukas liesdavo jos pilvą, nugarą ir uodegą. Priplaukusi iš priekio ji pražiodavo burną ir nenurimdavo tol, kol Lukas įkišęs ranką jos nepakasydavo. Baigiantis seansui ir berniukui įsikibus į peliaką, delfinė jį nešiodavo kaip kokią valtelę.
Beje, kad delfinai pailsėtų, tarp seansų su sergančiaisiais, į baseiną yra įleidžiami ir sveiki žmonės."

Ilgai lauktas judesys

Dalia Urbutienė "Vakarų ekspresui" sakė, kad po delfinų terapijos seansų pastebimai pagerėjo sūnaus sveikata. "Pirmiausia, pasitaisė jo kalba. Anksčiau Lukui ką nors pasakojant pradėdavo spazmuoti burnytę. Pritrūkus oro jis tiesiog "užsiburbuliuodavo". Dabar Lukas kalba ramiai, aiškiai dėsto mintis.
Didžiausias pasiekimas, kad Lukas dabar gali vaikščioti keturiomis, t.y., - jeigu anksčiau jis tik vilkdavo kojas, tai dabar jas gali pritraukti. Šio vaiko judesio kartu su medikais laukėme net ketverius metus!
Nesakau, kad delfinų terapija - panacėja nuo visų ligų. Tačiau kita vertus, jiegu Luko sveikata akivaizdžiai pagerėjo net po dešimties seansų, tai vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ir galintiems nors šiek tiek vaikščioti, delfinų terapija dar labiau padėtų", - įsitikinusi moteris.

Efektyvus reabilitacijos metodas

Pasaulyje delfinų terapija yra taikoma JAV. Sevastopolyje (Ukraina) šios procedūros atliekamos Juodojoje jūroje. Pritarus Vyriausybei, delfinų terpapijos cetras būtų įkurtas ir Klaipėdoje. Lietuva būtų vienintelė šalis Europoje, kurioje būtų taikomas šis neįprastas, tačiau intin efektyvus reabilitacijos metodas.
Uostamiestyje kuriant delfinų terapijos centrą, be Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų - biologų, trenerių ir kitų specialistų, dalyvauja ir Jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Nijolė Šostakienė.
Gydytoja, aktyviai besidominti šiuo reabilitacijos metodu ir moksliniais darbais, "Vakarų ekspresui" yra sakiusi: "Delfinų terapija labai plačiai taikoma sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi, turintiesiems psichikos sutrikimų, vaikams, sergantiems autizmu, taip pat žmonėms, patyrusiems sunkias stuburo traumas ir kt."

Gydo ne tik kūną...

Gydytoja reabilitologė Nijolė Šostakienė pažymi, kad delfinų skleidžiamos ultramagnetinės bangos turi gydomąjį poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus būklei. "Sunkiai sergančio žmogaus delfinai visiškai neišgydys. Delfinų terapija yra tik vienas iš gydymo būdų, taikomų kartu su kitomis reabilitacijos priemonėmis.
Prieš taikant šį reabilitacinį metodą, pirmiausia atsižvelgiama į ligos pobūdį. Pavyzdžiui, vaikas su delfinu gali bendrauti gulėdamas šalia baseino, kadangi gydančiai veikia ne tik delfino skleidžiamos bangos, bet ir prisilietimas prie jo odos. Vaikas geriau pasijus vien glostydamas šį gyvūną.
Delfinų terapija rekomenduojama vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ir turintiems psichosomatikos sutrikimų. Šis reabilitacijos metodas ypač efektyvus autizmu sergantiems vaikams. Mokslininkų įrodyta, kad delfinai - vieninteliai gyvūnai, pritraukiantys vaikų, sergančių autizmu, dėmesį."