Socialinė rūpyba
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naiviai tikisi, kad šiek tiek padidintos motinystės pašalpos iki vaikui sukaks vieneri metai paskatins dirbančias moteris apsispręsti gimdyti ir auginti daugiau vaikų.
"Vaiko poreikiai sulaukus vienerių metų nesumažėja. Atvirkščiai - vaikui augant reikia vis daugiau pinigų. Dabar valstybės politika tokia - jūs tik gimdykit, iš pradžių padėsime, o paskui - jau kaip išmanote", - piktinosi dvejų metukų sūnelį auginanti Violeta.
Atlikti tyrimai rodo, kad kiekviena lietuvio šeima norėtų auginti bent po du vaikus, tačiau realiai šeimose auginamų vaikų vidurkis - perpus mažesnis. Lietuvoje šis skirtumas tarp norų ir realybės yra kone vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Pasak Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės profesorės Vlados Stankūnienės, pagrindinė tokio atotrūkio priežastis - lietuvių tėvų baimė dėl vaiko ateities. Tačiau, pasak jos, net ir padidinus išmokas vaikus auginantiems tėvams gimstamumas šalyje tikrai nedidės.
Antro nebegimdytų
"Juokas, o ne pašalpa", - nuo 1-erių iki 3-ejų metų vaikus auginantiems tėvams skiriamą valstybės 93,75 lito paramą įvertino keturių mėnesiukų sūnelį auginanti Saulė.
Dabar 560 litų motinystės pašalpą kas mėnesį gaunanti moteris tikino, jog tam, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai, pinigų reikėtų triskart daugiau.
"Aritmetika paprasta - sauskelnėms kas mėnesį išleidžiu per tris šimtus litų. Kas antrą mėnesį vaikelį reikia skiepyti, skiepai - mokami: 130 litų. Gerai, jei vaikas neserga, nes vaistai labai brangūs. Pavyzdžiui, perku gerąsias bakterijas, kad vaiko žarnynas gerai funkcionuotų - mėnesiui tai kainuoja per 30 litų.
O ką jau kalbėti apie drabužėlius. Ką tik žiūrėjau parduotuvėje pavasariui vaikišką striukę - 158 litai, megztukas - 60 litų. Gerai, kad kol kas batukų nereikia. Juk negali visą laiką vaiką rengti vien tik dėvėtais drabužiais", - skaičiavo Saulė.
Ji džiaugėsi iš geros draugės "paveldėjusi" daug būtinų daiktų - vystymo lentą, automobilio kėdutę ir kt. Tokių prekių kainos parduotuvėse taip pat siekia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų litų.
"Šiandien tikrai nesiryžčiau gimdyti antro vaiko. Jei mokėtų 85 procentus nuo gaunamo atlyginimo? Vis tiek nesiryžčiau - purtė galvą trisdešimtmetė. Esame jauna šeima, mokame paskolą už būstą, vyras turi dirbti dviejuose darbuose, kad išgyventume. Tad visi rūpesčiai dėl vaiko gula tik ant mano pečių. Fiziškai neįmanoma vienai pačiai dieną naktį prižiūrėti vaiką - didžiulis stresas ir nuovargis. Dar stebiuosi, kad dėl tokios būsenos nedingo pienas ir pati galiu maitinti."
Nepakanka net sauskelnėms
Pusantrų metukų dukrytę auginanti Aušra iki šiol neina į darbą, nes mokytojos atlyginimo jai neužtektų sumokėti auklei, vaiko maistui, sauskelnėms ir drabužiams. Jos atlyginimas nesiekia nė tūkstančio litų, o vien auklės paslaugos mėnesiui Klaipėdoje kainuoja per 600 litų.
"Tokio amžiaus vaikutis tikrai per mažas, kad leisčiau į darželį, be to, dukrytė labai serganti. Tikrai reikėtų, kad bent iki 3-ejų metų motinystės pašalpa būtų mokama tokio pat dydžio, kokia mokama iki metų. Dabar tų 93 litų pakanka tik dviem savaitėms sauskelnėms nupirkti, nors dukra jau pratinasi ir ant puoduko sėdėti", - pasakojo Aušra.
Ji sakė skaičiavusi, kiek per mėnesį išleisdavo dukrytei, kai jai buvo vos pusė metukų - 800-1000 litų, jei vaikas nesuserga. Dabar esą šiek tiek sunkiau suskaičiuoti, kiek išleidžiama pinigų vaiko poreikiams, nes dukrytė valgo tą patį maistą, kaip ir tėveliai. Tačiau, svarstė Aušra, suma greičiausiai - tokia pat.
Skatins gimdyti?
Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Seimui svarstyti pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma didinti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas tėvams, kurie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas - yra apdrausti socialiniu draudimu. Taip esą tikimasi paskatinti dirbančius asmenis apsispręsti gimdyti ir auginti daugiau vaikų. Vyriausybė šiam siūlymui jau pritarė vasario mėnesį.
"Pastebėjome, kad jauni žmonės nesiryžta nors ir laikinai nutraukti darbo karjerą ir auginti vaikus. Šeimos, gaunančios vidutines ir didesnes pajamas, nenori prarasti dalies savo pajamų, baimindamosi, kad jų gali nepakakti tinkamai išlaikyti šeimą ir auginti vaiką tol, kol motina, o vėliau kažkuris vienas iš tėvų, galės vėl dirbti ir gauti viso dydžio uždarbį", - teigė ministrė.
Žinia, šiuo metu motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa, kuri mokama iki vaikui sukaks vieneri metai, sudaro 70 procentų kompensuojamo darbo užmokesčio. Ministerija siūlo nuo šių metų gruodžio 1 dienos pašalpas padidinti iki 85 procentų kompensuojamo uždarbio.
Kitu etapu - nuo 2007 metų rugsėjo 1 dienos - motinystės (tėvystės) pašalpas iki vaikui sukaks 6 mėnesiai ministerija siūlo mokėti 100 procentų kompensuojamo uždarbio dydžio. Už likusį laiką iki vaikui sukaks vieneri metai - mokėti 85 procentus kompensuojamo uždarbio dydžio. Tam iš "Sodros" biudžeto šiais ir kitais metais numatoma skirti per 68 milijonus litų.
Nuo 1-erių iki 3-ejų metų mokamos 93,75 lito paramos kol kas didinti nežadama.
"Nenorime mamoms daryti meškos paslaugos. Gaudamos didelę paramą dirbančios mamos neitų į darbą trejus metus ir aktyvūs bei stiprūs vyrai jas tiesiog išstumtų iš darbo rinkos", - "Vakarų ekspresui" paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.
Baimė prarasti kvalifikaciją
Tą patį tvirtino Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė. Ji tikino, kad lietuvės be reikalo nori gauti dideles socialines išmokas iki vaikams sukaks 3-eji metai ir visą tą laiką sėdėti su jais namuose.
"Moterys nesusimąsto, kad jos būtų tiesiog išvytos iš darbo rinkos, nes būtų suinteresuotos sėdėti su vaikais namuose ir prarastų darbo kvalifikaciją. Ar tokia moteris gimdys antrą vaiką? Tam, kad sėdėtų dar kelerius metus namuose? Ar gali tėvai, praradę darbo kvalifikaciją, būti užtikrinti, kad savo vaikus sugebės materialiai aprūpinti ir suteikti jiems išsilavinimą?" - aiškino profesorė.
Pasak jos, pagrindinis motyvas, kodėl lietuviai nesiryžta gimdyti daugiau vaikų, ir yra baimė, jog nesugebės vaikui užtikrinti materialinės gerovės. Profesorės nuomone, vienas būtinų aspektų gimstamumui skatinti - lankstesnė tėvų užimtumo sistema, kai mama arba tėvas, tam, kad neprarastų kvalifikacijos, gali oficialiai dirbti pusę dienos ar net kelias valandas.
Nepadės
"Pašalpų didinimas tikrai neduos pageidaujamo efekto", - tikino V. Stankūnienė.
Ji, remdamasi pasauline praktika, tikino, kad Lietuvos valdžia nepagerins demografinės situacijos šalyje tol, kol nepradės veikti kompleksiškai. Pasak jos, tam, kad tėvai ryžtųsi gimdyti daugiau palikuonių, šalyje visų pirma turi būti gerai išvystyta lopšelių-darželių sistema.
"Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Skandinavijoje valstybė subsidijuoja vaikų išlaikymą lopšeliuose-darželiuose. O pas mus - negana to, kad patekti į darželį yra sudėtinga, tai dar ir pakankamai brangi paslauga", - sakė V. Stankūnienė.
Tiesa, ne visoms mamos tokia profesorės mintis pasirodė priimtina. Kai kurios kalbintos moterys tikino, jog nesijaustų ramiai palikusios vos metukų sulaukusį vaikelį lopšelyje darželyje. "Kas iš to, jei darželis būtų nemokamas. Juk tokie maži vaikai labai dažnai serga, vis tiek reikėtų pačiai namie sėdėti arba auklę samdyti", - svarstė Violeta.
Kenkia patriarchatas
Negana to, gimstamumas šalyje nedidės tol, kol nepasikeis daugelio lietuvių patriarchalinis požiūris į šeimą ir tėvai neišmoks lygiaverčiai dalintis šeimyninėmis pareigomis. Pasak V. Stankūnienės, tyrimų metu paaiškėjo, kad 50 procentų vyrų ir tiek pat moterų Lietuvoje tebegalvoja, kad vyro pareiga uždirbti pinigus, o moterų - rūpintis namais.
"Laimei, jauni žmonės jau šiek tiek kitaip mąsto apie šeimą ir pareigų pasidalijimą, nes visose šalyse, kuriose vyrauja patriarchalinės nuostatos, gimstamumas toks pat mažas", - pastebėjo profesorė.
V. Stankūnienė pabrėžė, kad net kai kuriems valdžios atstovams iki šiol nereikšmingai atrodantys dalykai, tokie, kaip draugiškos aplinkos šeimai kūrimas viešose vietose (pavyzdžiui, maitinimo bei vaikų vystymo kambariai kavinėse, teatruose. - Aut. past.), taip pat turi nemažą įtaką gimstamumui.
"Jei turime pinigų - duokime, tikrai negaila. Tačiau jei mes turime tikslą, kad šalyje didėtų gimstamumas - darykime viską kompleksiškai. Nes pasaulinė praktika rodo, kad vien tik didinant pašalpas vaikai gimsta toli gražu ne tose šeimose, kur norėtume", - pabrėžė V. Stankūnienė.
Edita UŽKURAITĖ
Rašyti komentarą