Du tyrimus atlaikęs aplinkosaugininkas liko sausas

Įvykio pėdsakais

Taisyklės yra parašytos tik paprastiems žmonėms, bet ne aukštesnio rango pareigūnams. Tokį įspūdį gali susidaryti visuomenė, paaiškėjus, jog dėl nelaimės, per kurią upėje iš motorinės valties iškritęs žmogus neteko kojos, buvo nubaustas įvykio vietoje net nebuvęs asmuo, o katerį vairavęs Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas atsakomybės išvengė.

Vis dėlto, nors du tyrimai dėl šio pareigūno veiksmų jau yra nutraukti, trečiojo iniciatorė - Aplinkos ministerija - savo pavaldinio atžvilgiu yra nusiteikusi griežčiau.

Direktorius išsisuko

Užvakar Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Edvardas Staponkus priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio šiemet gegužės pabaigoje Skirvytės upėje, per kurį buvo sunkiai sužalotas žmogus.

Žinia, per incidentą iš Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentui priklausančios motorinės valties "Amur-2" iškrito keleivis - garsus miesto architektas, kuriam dėl patirto sužalojimo vėliau teko amputuoti koją. Valtį vairavo pats departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas.

Iškart po įvykio ikiteisminį tyrimą pradėjo Šilutės rajono apylinkės prokuratūra. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija K. Šiliauską ketino patraukti atsakomybėn administracine tvarka. Tačiau administracinė byla buvo nutraukta.

Galiausiai dėl visos šios istorijos pinigine bauda buvo nubaustas tik K. Šiliausko pavaldinys, kurio nelaimės vietoje net nebuvo.

Tiesa, pats nukentėjusysis K. Šiliausko nekaltina ir teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvykęs dėl jo paties nepatyrimo ir neatsargumo, nes jis valtimi esą plaukė pirmą kartą. Įkritęs į vandenį, jis griebėsi už valties ir motoro sraigtas jį sužalojo.

Vargai dar nesibaigia

Nepaisant to, jog atsakyti dėl vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimo asmeniškai K. Šiliauskui taip ir neteko, pats departamento direktorius yra įsitikinęs, esą jis, kaip pareigūnas, buvo tikrinamas dar labiau nei eilinis pilietis.

Kita vertus, ikiteisminio tyrimo ir administracinės bylos nutraukimu jo vargai dar nesibaigė, mat dar laukiama, kokias išvadas pateiks Aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija.

Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas E. Mockus "Vakarų ekspresui" sakė, jog jis nedalyvavo Aplinkos ministerijos komisijos darbe, tačiau pateikė atsakymus į ministerijos paklausimus.

E. Mockus "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad K. Šiliauskas prieš įvykstant nelaimei ne pramogavo, o iš tiesų atliko reidą su dviem neetatiniais inspektoriais.

Drausmina kitus

Paklaustas, ką tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsidūręs paprastas žmogus, ne pareigūnas, turi daryti, kai tenka kelioms institucijos įrodinėti savo nekaltumą, K. Šiliauskas atsakė: "Pirmiausia reikia visada išlaikyti šaltą protą. Gyvenimas parodė, kad nereikia vadovautis emocijomis, nes paskui visos bylos juk buvo nutrauktos.

Man buvo ir tebėra labai sunku, nes viskas yra išlikę atmintyje. Aš irgi esu eilinis pilietis, bet man kur kas sunkiau. Gal ir gerai, kad pareigūnams skiriama daugiau dėmesio, gal tai drausmina kitus".

Inspekcija įvykio netyrė

Kadangi avarinis atvejis įvyko vidaus vandenyse - Skirvytės upelyje, Šilutės rajone, tyrimą turėjo atlikti Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (VVVLI), kurios būstinė yra Kaune.

Klaipėdoje įsikūrusiame VVVLI Laivybos kontrolės skyriuje K. Šiliauskui buvo iškelta administracinė byla, tačiau ji nutraukta liepos 17 d., vadovaujantis sudarytos komisijos išvadomis.

VVVLI viršininko Algivido Dainoro įsakymu buvo sudaryta komisija, privalėjusi nustatyti motorinės valties "Amur-2" techninę būklę. Komisijai vadovavo Domijanas Popovas, VVVLI viršininko pavaduotojas.

Komisija savo išvadas pateikė 2004 m. birželio 15 d. Su išvadomis buvo supažindinta ir Aplinkos ministerija, ir Šilutės rajono prokuratūra.

Gelbėjo žmogų

Pasak D. Popovo, vadovaujantis Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklėmis, įvykus avarijai ar avariniam atvejui, laivo kapitonas nedelsdamas apie tai privalo pranešti Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai ir laivo savininkui.

Šiuo atveju laivo savininkas - Aplinkos apsaugos departamentas, kurio direktorius yra K. Šiliauskas.

"Laivo koordinačių šios nelaimės metu mes nenustatėme, nes mums nebuvo pranešta apie įvykį. Apie jį mes sužinojome iš žiniasklaidos. Tai atsitiko šeštadienį, o K. Šiliauskas inspekcijai pranešė tik antradienį. Praėjus nemažai laiko po įvykio, atlikti objektyvų tyrimą nebuvo įmanoma, kadangi vandenyje pėdsakų nelieka. Mes negalime pasakyti, ar žmonės tame laive buvo girti, ar ne, nes su jais susitikome tik po kelių dienų. Paties įvykio mes netyrėme, tik laivo būklę po įvykio", - sakė D. Popovas.

Paklaustas, ar tai, kad K. Šiliauskas nepranešė inspekcijai laiku, o dabar "visi galai" nuskendo vandenyje, atleidžia jį nuo atsakomybės, D. Popovas atsakė: "Jis privalėjo pranešti bent jau iškart po to, kai žmogui buvo suteikta pagalba, taigi pažeidimą padarė. Tačiau nėra Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) nėra tokio straipsnio, pagal kurį, laiku nepranešus apie avariją, būtų galima bausti. Mes netraktuojame, kad K. Šiliauskas pabėgo iš įvykio vietos, jis juk gelbėjo žmogų, tad bauda dėl šio pažeidimo jam neskirta. Manau, kad matant kraujuojantį žmogų pirmiausia rūpi ne kam apie tai reikia pranešti, o kaip padėti nukentėjusiam".

Skirta bauda

Pasak D. Popovo, laivas "Amur" buvo tvarkingas, registruotas, jo techninės apžiūros dokumentas galiojo. Tačiau stacionarus variklis M-412, buvęs laivo viduje, be inspekcijos žinios buvo pakeistas pakabinamu varikliu "Honda-75". Taigi buvo pažeistas vienas vidaus vandenų laivų registravimo taisyklių punktas. Komisijos išvada - laivo konstrukcijos ir variklio pakeitimas esminės reikšmės dėl žmogaus sužalojimo per avariją neturėjo. Tai lėmė kitos, komisijos nenustatytos aplinkybės.

D. Popovo teigimu, atliekant tyrimą, K. Šiliauskas įrodė, kad jis, kaip departamento direktorius, atsakingu už minėto katerio eksploatavimą paskyrė savo pavaldinį, laivo "Rusnė" kapitoną Mindaugą Pečiulį.

Pastarasis ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam buvo paskirta administracinė 200 litų bauda. M. Pečiulis privalėjo suderinti laive padarytų pakeitimų projektą, be to, po rekonstrukcijos laivas turėjo būti pristatytas papildomai techninei apžiūrai.

Paklaustas, kaip atsitiko, kad esant tokiai situacijai buvo nubaustas jo pavaldinys M. Pečiulis, kuris lyg ir nieko dėtas dėl šio įvykio, K. Šiliauskas atsakė: "Bauda yra su tuo susijusi. Tas kateris iš tikrųjų buvo perdarytas. M. Pečiulis turėjo jį prižiūrėti. Nors techninės apžiūros buvo atliktos, tačiau žmogus buvo užmiršęs pristatyti Laivybos inspekcijai atitinkamą brėžinėlį po to perdarymo. Kadangi jis neneigė, kad perdarė katerį, tai jį ir nubaudė. Aš juk to katerio neperdariau".

Grąžinta teisė vairuoti

Buvo sudaryta ir antra komisija iš keturių narių, kuriai taip pat pirmininkavo D. Popovas. Ši komisija turėjo patikrinti K. Šiliausko dokumentus ir nustatyti, ar jam, kaip laivavedžiui, buvo teisėtai suteikta atitinkama kvalifikacija.

Komisija nustatė, kad laivą K. Šiliauskas vairuoti galėjo.

Po įvykio Aplinkos ministerija kreipėsi į VVVLI dėl laivavedžio pažymėjimo, 2002 m. liepos 19 d. išduoto K. Šiliauskui, panaikinimo, nes esą buvę rasta klaidų jį išduodant. D. Popovas teigia, jog inspekcija gali sustabdyti tik vadinamųjų laivavedžio teisių galiojimą, tačiau panaikinti kvalifikacinį liudijimą ji neturi įgaliojimų. Tai galima padaryti tik teismine tvarka.

Beje, kol K. Šiliauskui buvo iškelta administracinė byla ir vyko tyrimas, laivavedžio pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, tačiau kai administracinė byla buvo nutraukta, pažymėjimas jam buvo grąžintas.

Aplinkosaugininkai griežtesni

Vis dėlto aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu sudaryta komisija šį įvykį, regis, vertino kur kas griežčiau. Faktą, kad K. Šilauskas laiku nepranešė apie avariją, komisija vertina kaip pasišalinimą iš įvykio vietos.

Komisijos nariai mano, jog K. Šiliauskas plaukiojo tarnybiniu kateriu "Amur" turėdamas neteisėtai išduotą laivavedžio pažymėjimą. Jie mano, kad Šilutės rajono prokuratūros prokuroras T. Leščinskas privalėjo transporto priemonę vairavusį asmenį ir kitus eismo dalyvius nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta, ar jie yra blaivūs.

Komisijos nariai siūlo inicijuoti K. Šiliauskui ir jo pavaduotojui E. Mockui bei dar dviem šio departamento darbuotojams tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras. Be to, ji dar siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą pateikiant papildomą medžiagą dėl pažeidimų, padarytų atliekant ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje.

Dalia BIKAUSKAITĖ