Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį su konstitucinės teisės specialistais ir žmogaus teisių ekspertais aptarė Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas.
"Tarp pasitarime dalyvavusių ekspertų neatsirado labai daug tų, kurie paremtų priimtą įstatymą", - po susitikimo sakė šalies vadovės atstovas Linas Balsys.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto daktaras Vaidotas Vaičaitis pabrėžė, kad šis įstatymas yra gerokai kokybiškesnis nei anksčiau parengti projektai ar siūlymai jį keisti.
"Išskyrus dvi nuostatas - dėl ES ir NATO šalių piliečių teisės turėti dvigubą pilietybę bei dėl prezidentei suteikiamos teisės išimtine tvarka suteikti Lietuvos pilietybę asmenims, iš kurių tik tikimasi ypatingų nuopelnų valstybei", - komentavo teisės ekspertas.
Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Justino Žilinsko, apsisprendžiant dėl dvigubos pilietybės, šalies Konstitucija nepalieka kito kelio, kaip tik rengti referendumą ir keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Pasirašyti arba vetuoti Seimo priimtą Pilietybės įstatymą D. Grybauskaitė turėtų ketvirtadienį.
ELTA primena, kad lapkričio pradžioje Seimas pritarė Pilietybės įstatymo projektui, kuriuo apibrėžiamos dvigubos pilietybės sąlygos bei išplečiamos ribos.
Pagal naują Pilietybės įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę, ar jo palikuonis, dėl asmens tremties įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Lietuvos pilietybę galės turėti ir lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai; yra Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas asmuo; yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą