Per savo karjeros metus Džekis Čanas nusifilmavo 70-yje filmų. Ir dar žymiai anksčiau, nei jis tapo žinomas Holivude, kino filmai su juo jau turėjo beprotišką pasisekimą Azijos šalyse.
Žvaigždė Nr. 2205
Realiame gyvenime Džekis visiškai nesiskiria nuo tų personažų, kuriuos vaidina kine. Jis atletiškai sudėtas, pasitikintis savimi ir sudaro labai geranoriško žmogaus įspūdį. Pokalbio metu jis dažnai laidė pokštus ir juokėsi.
Džekis sakė, jog dabar jis jau gali apsieiti be asmens sargybinių, nes vaidmeniui filme "Šanchajaus riteriai" jam teko užsiauginti ilgus plaukus ir dabar jo niekas nebepažįsta... Iš tikrųjų faktas, kad Džekis Čanas yra superžvaigždė, dabar jau patvirtintas oficialiai - garsiajame Holivudo bulvare jau pasirodė ir jo vardas.
- Nuoširdus ačiū! Mano žvaigždė turi numerį - 2205. Patikėkite nuėjau ilgą ir sunkų kelią, kol man buvo suteikta tokia garbė. Prieš kokius 30 metų aš debiutavau kaip kaskadininkas ir kovotojas filme "Mažasis tigras iš Kantono", kuriame suvaidinau vieną iš vaidmenų, o kino juostoje "Įniršio kumštis" atlikau net keletą sudėtingų triukų. Beje, filmavimo aikštelėje susitikau su pačiu Briusu Li.
- Šimtai Honkongo aktorių mėgino kopijuoti Briusą Li, tačiau nė vienam nepavyko. Li buvo vienintelis ir nepakartojamas. Todėl man buvo būtina surasti kažką savito. Aš nusprendžiau tapti visiška Li priešingybe: pavyzdžiui, jo herojai smūgiuodavo iš aukšto, manieji - tik iš apačios, jo herojai kovų metu grasinamai staugdavo ant priešininkų, maniškiai darydavo juokingas grimasas ir t.t.
- Taip, pirmą kartą filmavimo aikštelėje atsidūriau būdamas aštuonerių. Tai reiškia, jog iki žvaigždės titulo "keliavau" ištisus 40 metų. O jei rimtai, karjeros pamatus klojau dešimt metų mokydamasis Kinų dramos akademijoje. Ten studijavau aktoriaus meistriškumą, muziką, šokius, pantomimą, akrobatiką ir įvairių rūšių kovų meną. Visi akademijos mokiniai turėjo keltis 5 valandą ir mokytis iki vėlyvo vakaro. Mokslus baigiaus 1971-aisiais ir tais pačiais metais gavau kaskadininko ir aktoriaus darbą Honkongo kino studijoje "Show Brothers".
Jau minėjau, mano pirmieji filmai, kuriuose vaidinau kaip suaugęs aktorius, buvo "Mažasis tigras iš Kantono" ir "Įniršio kumštis". Pirmą kartą pagrindiniame vaidmenyje nusifilmavau 1974 metais filme "Nepažįstamasis Honkonge". 1977 metais ekranuose pasirodė meno filmas "Gyvatė erelio šešėlyje", kuris tapo hitu ir atnešė man tikrąją šlovę Azijos šalyse.
- Tai įvyko 1996 metais, kai Amerikos ekranuose pasirodė filmas "Sumaištis Bronkse". Jau pirmomis dienomis už šio filmo nuomą buvo surinkta 10 milijonų dolerių, tad filmo biudžetas atsipirko dvigubai.
Tačiau Holivude aš filmavausi jau 80-aisiais, tiesa, tada buvau nusivylęs, jog teko ne tokie vaidmenys, apie kuriuos svajojau. Iš naujo Holivudas mane prisiminė tik po kurio laiko. Tačiau dabar aš jau galiu pasirinkti vaidmenis ir vaidinti tik man įdomius personažus!
Pavyzdžiui, taksi vairuotoją, kurį suvaidinau viename iš naujų filmų "Smokingas". Mano herojus - paprastas vaikinas, kuriam visą laiką tenka vilkėti smokingą ir išsisukinėti iš juokingų ir pavojingų situacijų.
Po šio filmo - tik su smokingu! (Juokiasi.) Kompanija "Armani" buvo jų pateikusi net visą šimtą, beje, kiekvieno kaina - apie 3 tūkstančius dolerių. Filme aš ir mušiausi vilkėdamas smokingą, ir voliojausi ant žemės, ir kritau į krūvą smėlio... Ir po kiekvienos tokios scenos man buvo atnešamas visiškai naujas smokingas! Aš sakiau kostiumininkams: "Pagailėkite firminių drabužėlių", o jie man atsakydavo: "Nieko, mes tokių drabužių turime daug, tik greičiau renkis - tau su šiais drabužiais teks ir baseine plaukioti!"
Taikus supermenas
1989 metais Maiklas Duglas pasiūlė tuo metu dar visai nežinomam Džekiui Čanui pagrindinį niekdario vaidmenį koviniame trileryje "Juodasis lietus". Visų nuostabai Džekis atsisakė šio pasiūlymo ir beveik dešimt metų laukė, kol komedija "Piko valanda" padarė jį pasaulinio lygio žvaigžde.
- Todėl, kad aš labai taikus žmogus! (Kvatoja.) Kalbant rimtai, karjeros pradžioje ir aš vaidinau žiauriuose filmuose. Tačiau, bendraudamas su žiūrovais, dažnai girdėdavau, jog daugelis norėtų eiti į mano filmus su vaikais, tačiau neina tik dėl to, kad ten yra daug kraujo scenų. Ėmiau mąstyti apie savo atsakomybę prieš žiūrovą.
Tad pradedant kino juosta "Girtas meistras", komiškos situacijos ir humoras ėmė stumti laukan prievartą iš mano filmų. Ir aš labai tuo džiaugiuosi, nes noriu vaikams ir paaugliams, kurie žiūri mano filmus, perteikti savo mintis.
- Ne, jis nori tarpti muzikantu. Jam neseniai sukako 19 metų ir šiuo metu jis įrašinėja savo pirmą albumą Taivanyje, vėliau grįš į JAV ir tęs mokslus Kalifornijos universitete. Patikėkite, aš mokiau jį muštis, ir ėmiau kartu į filmavimosi aikštelę, tačiau jam tai buvo neįdomu. Ir kur jie, mano genai?
- Kai aš išvydau pasaulį, mano tėvai buvo labai neturtingi. Tėvas net neturėjo pinigų sumokėti už gimdymą. Jam teko pasiūlyti mane, kaip mokestį, tačiau galų gale jis pasiskolino kelis šimtus iš savo draugų. Vėliau tėvai gavo darbą prancūzų pasiuntinybėje Honkonge. Tėvas dirbo virėju, o mam kambarine. Po kelių metų tėvai išvažiavo į Australiją, ten ir gyvena jau 41 metus.
Stengiuosi juos lankyti kuo dažniau ir pirmiausia klausiu tėvo: "Na ką, ar nesigaili, kad tada manęs nepardavei?"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą