Elfai kaimyno kieme

Šventės

Naujojoje gatvėje gyvenantys priekuliškiai išvydę, kad ne visi žmonės Kalėdoms papuošė savo namus, vieną naktį pavirto elfais ir nusėlinę paslapčia papuošė kaimyno kiemą eglute, žėrinčių lempučių girlianda.

Kaip čia neprisiminsi Tėvo Stanislovo žodžių: "Svarstydami apie amžinybę,  
pamirštame dabartybę - tą "tik dabar", tą "tik vieną kartą", kurio šviesoje žmogaus būvis tampa aukščiausia vertybe."

Jei languos nespindi žiburys

"Mūsų žmonės viduje gyvena švenčių nuojauta ir laukimu, puošia savo sodybas be paraginimų - šiaudiniais sodais, angelais ar sparnuotom paukštėm, iš karoliukų suvertais vėriniais", - sakė Priekulės seniūno pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė.

Ji apgailestavo, kad šiais metais seniūnija pritrūko 30 000 litų žaisliukams, kuriais ketino papuošti gyvą, 20 metrų aukščio žaliaskarę, augančią miestelio aikštėje. Tada žmonės geranoriškai papuošė savo namus lempučių girliandomis, o duris - vainikais.

"Kartais žmonės, kurie gyvena vieniši, neturi artimųjų, galvoja, kad jiems ir nereikia švęsti. Bet Naujojoje gatvėje gyvenančios šeimos, daugiausia - naujakuriai, pamatę, kad kaimyno languos nesimato žiburėlio, pasivertė elfais. Tamsoje gerumo šviesa suteikė jiems tą elfo pavidalą", - sakė ponia Daiva.

Ji pridūrusi, jog viena iš geradarių, Saulė Domantienė, kaip ir kasmet, surinko iš seniūnijos gyventojų drabužių bei kitų praktiškų dovanėlių. Jos pasiekė daugelio priekuliškių namus ir sušildė vaikučius. Miestelio bendruomenėje svetimo skausmo, liūdesio ir džiaugsmo - nebūna...

Stebuklas įvyko

"Visame kame prasmės yra tiek, kiek sugebame jos suteikti. Nereikia laukti, kad kas ateis ir atvers akis įžvalga, ką galėtum padaryti dėl kito žmogaus. Klausydamas savo širdies, supranti, kad stebuklai slypi mažuose dalykuose. Jie suteikia šviesesnio gyvenimo viltį", - sakė priekuliškė S. Domantienė.

Jai ir kitiems "elfams" buvo didelė dovana kaimyno, kurio kiemą papuošė, padėka.

"Grįžau namo, ir, išvydęs papuoštą savo kiemą, iš pradžių pagalvojau, kad pasiklydau. O susivokęs pajutau euforiją - fantastišką nuotaiką man sukūrėte. To nepatyriau jau daugelį metų", - sakė pradžiugintas žmogus.

Šviesos kelyje

Ponia Rasa, kurią tą dieną, kai lankėmės Priekulės Naujojoje gatvėje, vienintelę radome namuose, pasakojo, kad iš buto su palėpe į naują baltą namą su šeima atsikėlė vos prieš porą metų. Ir aplankė kaimynus, atsinešdama naminio pyrago.

"Man su kaimynais bendrauti smagu ir jauku. Pasirodė, kad mūsų gatvėje gyvena mano ir mano vyro Olego vaikystės ir mokyklos suolo draugai. Bet aplankome ir vyresnės kartos kaimynus, darom viską, ką galim, kad jie pasijustų reikalingi ir susilauktų dėmesio. Kartais pakanka tylomis įsmukti į senukų virtuvę ir išvirti gardžios arbatos. Ir patiems, iškrėtus linksmą pokštą ar pradžiuginus nuliūdusį, palieka gera.

Taip, naktį prieš Kalėdas į mūsų duris pasibeldė elfai, kurių veidai pasirodė gerai pažįstami. Jie paprašė prailginti elektros laidus ir mūsų vienišo kaimyno kieme įsižiebė lempučių girlianda. Mes esame dosnūs ir visada pasiduodame geroms idėjoms", - juokėsi moteris.

Beje, taip jau nutinka, kad su vyru ir trimis vaikais atšventusi Kalėdas, Naujųjų metų sutikimo išvakarėse namuose ji lieka viena su vaikais - jos vyras, vilkiko vairuotojas, būna kelyje...

Gerdamos kavą, tarsi būtume kaimynės, su Rasa kalbėjomės, kad nėra taip sunku mums visiems atsinaujinti, pasikeisti taip, kad, anot poetės, "mūsų namai nebūtų tarsi slėptuvė, nematoma žmogui, ieškančiam žiburio"...

Ivona ŽIEMYTĖ