Emigracija: Londone irgi tyko sukčiai

Emigracija: Londone irgi tyko sukčiai

Kasdien atsiranda vis naujų apgavysčių būdų ir modelių, kaip išvilioti pinigų iš patiklių žmonių. „Tiesa“ domėjosi, kokios dažniausios apgavystės D. Britanijoje ir ant kokių „pažadų“ nederėtų užkibti, jei nenorite prarasti nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių svarų ar net patys būti apkaltinti kriminaliniu nusikaltimu.

Lietuviškų skelbimų pinklės

„Tiesos“ redakcija kartkartėmis sulaukia skambučių iš lietuvių, kurie nukentėjo nuo tautiečių apgavysčių D. Britanijoje. Nukentėjęs Romas (vardas pakeistas) „Tiesai“ pasakojo, kad dažnai žmonės už siūlomą darbą sutinka iš anksto sumokėti vadinamąjį CRB (kriminalinių įrašų patikrinimo) mokestį, kuris būtinas tik norint dirbti tam tikrus darbus, pavyzdžiui, su vaikais. Tačiau, pasak jo, tokį mokestį įsigudrino rinkti ir aferistai, pavyzdžiui, už siūlomą darbą fabrikuose ar vairuotojams. Surinkę mokestį darbų siūlytojai dingsta, o ką nors įrodyti policijai sunku, nes nėra jokių raštiškų liudijimų apie sumokėtus pinigus. Romas pasakojo tokiu būdu praradęs penkiasdešimt svarų, tačiau labiausiai skaudu dėl nepasiteisinusių vilčių rasti darbą.

Šiuo metu Londono „Forest gate“ policijos stoties darbuotojai intensyviai ieško vienos lietuvės, kuri kaltinama tokiu būdu apgavusi dešimtis tautiečių. Ji fiktyviai siūlydavo darbą vaikų darželiuose ir rinkdavo apie 50 svarų mokestį už kriminalinių įrašų patikrinimą, taip pat darydavo pasų kopijas. Su „potencialiais darbuotojais“ moteris susitikdavo tiesiog gatvėje, tačiau sulaukdavo betarpiško žmonių pasitikėjimo. Dabar jai pareikšti net 7 kaltinimai, tačiau moteris intensyviai slapstosi nuo policijos ir gali būti, kad toliau tęsia nusikalstamą veiklą, keisdama savo vardą ir pavardę.

Tokiais atvejais svarbu atminti, kad nederėtų mokėti jokių pinigų iš anksto, nes jei reikalingi kriminalinių įrašų patikrinimo dokumentai, mokestis už juos gali būti išskaičiuojamas iš pirmos algos.

Nukentėję lietuviai pataria atidžiai tikrinti ir labdaros skrajučių dalijimo darbus siūlančius tautiečius, nes pasitaiko atvejų, kai drabužiai yra renkami nelegaliai, o skrajučių platintojams ir surinkėjams nesumokamas joks užmokestis.

Pasigirsta istorijų ir apie lietuvius, kurie ryžtasi už kelių šimtų svarų mokestį parduoti savo pasą, nes, pagal jų logiką, užtenka turėti tik tapatybės kortelę, o paso pardavimas yra geras uždarbis. Tuo tarpu, jiems to nežinant, bankuose jų vardu yra paimamos paskolos arba įregistruojamas individualus verslas ir nemokami mokesčiai. Vėliau tokį asmenį susiranda atsakingosios tarnybos, todėl visa istorija savo pasą pardavusiam žmogui gali baigtis už grotų ir milžiniškomis skolomis.

Darbas, kuris pavers sukčiumi

Pasiūlymas savo vardu atidaryti sąskaitą ir pervedinėti pinigus nepažįstamiems asmenims gali pasirodyti esąs paprastas ir lengvas uždarbis, tačiau toks darbas gali pridaryti didelių nemalonumų. Panašių „darbo pasiūlymų“ pasirodo ir D. Britanijos lietuvių skelbimo lentose, tad tokiais atvejais derėtų ypač atidžiai patikrinti siūlomo darbo sąlygas.

Paprastai siūlomas darbas finansų srityje, o už padarytus pavedimus mokamas solidus komisinis mokestis. Tokio darbo siūlytojai pasistengia potencialų darbuotoją įtikinti, kad tai tikrai legalu, tačiau būkite tikri – jei darbui turite naudoti savo asmeninę sąskaitą, jis, be abejo, yra nelegalus ir gali jums užtraukti kaltinimus dėl kriminalinio nusikaltimo ar pinigų plovimo. Taip pat visiems laikams susigadinsite kredito istoriją ir negalėsite gauti jokių paskolų.

Dažnai ant tokio pobūdžio pasiūlymų užkimba jauni žmonės, ypač studentai, kurie ieško greito uždarbio. Tokie pasiūlymai atrodo ypač patrauklūs ir lietuvaičiams, kurie nemoka anglų kalbos ir siekia įsitvirtinti naujoje šalyje kuo greičiau.

Svarbu žinoti, kad jei susiduriate su panašaus pobūdžio darbo pasiūlymais, turite pranešti apie tai nacionalinei internetinių nusikaltimų tarnybai tel. 0300 123 2040 – taip apsaugosite dar šimtus žmonių nuo didelių nemalonumų.

Netikėti skambučiai dėl mokėjimo kortelių

Pastaruoju metu D. Britanijos mobiliojo ryšio vartotojai sulaukia keistų skambučių dėl neva pavogtų asmeninės mokėjimo kortelės duomenų. Tokie skambintojai paprastai prisistato banko ar policijos atstovais ir, norėdami įtikinti savo tikrumu, paprašo pašnekovo padėti ragelį ir iškart paskambinti tikruoju banko numeriu. Bet ir jums padėjus ragelį apgaudinėtojai iš tikrųjų lieka prisijungę, ir kai bandote prisiskambinti savo bankui, esate vėl nukreipiami pokalbiui su tais pačiais apgavikais. Tuomet jie paprašo jūsų kortelės kodo ir atsiunčia kurjerį į namus, kuris paima kortelę – ir po to, be abejo, jūsų sąskaita nedelsiant būna ištuštinama. Dažniausiai šios apgavystės aukomis D. Britanijoje tampa vyresni bankų klientai, maždaug 69 metų žmonės.

Norint apsisaugoti nuo panašių apgavysčių belieka prisiminti auksinę taisyklę, kad banko atstovai jūsų niekada neprašys kortelės PIN kodo ir tuo labiau nesiųs kurjerio į namus jos paimti. Taip pat, kai skambinate savo bankui bet kokiu klausimu, įsitikinkite, kad prieš renkant numerį girdimas sujungimo garsas.

Pigaus draudimo spąstai

Ieškant paties pigiausio draudimo automobiliui ar namams irgi verta būti atidiems, nes tik atsitikus nelaimei gali paaiškėti, kad jokio draudimo iš tikrųjų neturite. Suradus ypač patrauklių draudimo pasiūlymų interneto skelbimų lentose ar radus gatvėje dalinamose skrajutėse, verta viską gerai patikrinti.

Pastaruoju metu plačiai naudojamas toks apgaulės modelis: norint pigiai apdrausti savo turtą reikia paskambinti brokeriui, ir jis iš anksto paima mokestį ir išduoda draudimo polisą, kuris realiai neegzistuoja arba, tik išdavęs jums tikrą polisą, brokeris jį iš karto anuliuoja ir jūsų sumokėtus pinigus pasilieka sau.

Dar dažnais atvejais jums pasiūloma daug didesnė kaina, nei galėtų būti iš tikrųjų, o skirtumą pasiima brokeris. Norint išvengti nesąžiningų draudimo brokerių, prieš priimant sprendimą siūloma pasitikrinti automobilių draudėjų tinklalapyje mib.org.uk ir finansinių paslaugų reguliavimo tarnybos puslapyje fca.org.uk.

Pavojai prie bankomatų

Šis nemalonus triukas, kai nužiūrimi PIN kodai prie bankomatų, sparčiai pradėjo plisti ir D. Britanijoje. Paprastai žmogų, pasinaudojusį bankomatu, po kelių minučių gatvėje sustabdo nepažįstamasis ir paklausia kelio ar nežinomo adreso. Kol gaištamas laikas, tuo metu nusikaltėliai iš to paties bankomato iš jo sąskaitos nuima pinigus su padirbta kortele, nes jums atliekant operaciją būna nuskaitę kortelės PIN kodą su specialiu aparatu ar nufilmavę su maža kamera. Taip pat kartais pavyksta nužiūrėti žmonių PIN kodą tiesiog stovint eilėje prie bankomatų ar parduotuvėse. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį, kokiais bankomatais naudojatės, bei gerai uždengti įvedamą kodą ranka.

Atsidarydami banko sąskaitą daugelyje angliškų bankų gausite čekių knygelę, tad nepamirškite jos deramai saugoti, nes suklastojus jūsų parašą su čekiais ištuštinti sąskaitas yra ypač paprasta. Dažnai žmonės nukenčia ir nuo tokių nusikaltėlių, kurie pasinaudoja anksčiau pasirašytais čekiais ir padirba analogiškus. Todėl profilaktiškai patartina visas tuščias erdves čekiuose užpildyti brūkšniu, kad būtų sunku įrašyti papildomą tekstą ar skaičius. Taip pat vertėtų užrašyti visą gavėjo vardą ir pavardę, nes inicialus lengviau pakeisti. Specialistai rekomenduoja naudotis juodu geliniu rašikliu, kurį sunkiau nuplauti. Jei siunčiate čekį paštu, stenkitės, kad tai nebūtų akivaizdu ir čekio nebūtų matyti per voką. Jeigu per savaitę mokėjimas nepasiekė gavėjo, iškart kreipkitės į banką ir sustabdykite mokėjimą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder