Etikos sargai tirs buvusio kultūros viceministro Dariaus Mažinto veiksmus

Nurodoma, kad ėjęs kultūros viceministro pareigas D. Mažintas buvo VŠĮ „Culture live" steigėjas ir dalininkas. Esą ši viešoji įstaiga yra gavusi lėšų iš Kultūros rėmimo fondo, kurias skiria pagal pareigas viceministro D. Mažinto kuruojama Lietuvos kultūros taryba.

Į Komisiją, įvertinti šių aplinkybių atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms kreipėsi ir pats D. Mažintas, ir Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

"Lietuvos kultūros tarybos paremtiems VĮ "Culture live" projektams - "Koncertų meistriškumo pamokų ciklas legendinis pianistas" ir "Žydų kultūros muzikinis paveldas Lietuvos kultūriniame kontekste" finansavimas skirtas 2014 m. pirmąjį ketvirtį, kai nei aš nebedalyvavau "Culture Live" veikloje, nei mano žmona nebevadovavo įstaigai, taip pat nei aš, nei su manimi susiję asmenys jau nebebuvome ir šios viešosios įstaigos steigėjai. Kalbėti apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo arba kitų įstatymų pažeidimą nėra jokio pagrindo," - yra sakęs D. Mažintas.

Spalio pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi viešojoje erdvėje paskelbtas abejones dėl buvusio kultūros viceministro D. Mažinto brandos atestato tikrumo ir surinkusi papildomų duomenų, konstatavo, kad šis dokumentas yra suklastotas, primena ELTA.

Turimais duomenimis, Vilniaus „Santaros" vidurinės mokyklos baigimo dokumentas, neva išduotas 1999 m. birželio 23 d., 2001 m. buvo pateiktas D. Mažintui stojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).

Atliekant patikrinimą nustatyta, kad 1999 m. Vilniaus „Santaros" vidurinę mokyklą baigusių mokinių sąrašuose D. Mažinto nėra, o Brandos atestatų ir jų priedų apskaitos knygoje nurodytu registracijos numeriu yra užregistruotas kito brandos atestato išdavimas kitam asmeniui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, tokio dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas turėtų būti kvalifikuotas kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. 2001 m., kai suklastotas dokumentas buvo pateiktas LMTA priėmimo komisijai, galiojusiame Baudžiamajame kodekse buvo įtvirtinta, kad asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai. Šiuo atveju senaties terminas suėjo 2006 m., todėl pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad be vidurinį išsilavinimą patvirtinančio brandos atestato asmuo neturi teisės studijuoti aukštesnės pakopos švietimo įstaigoje ir negali įgyti aukštojo išsilavinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pavedė prokurorams priimti sprendimą dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.