Lietuva pažeidė iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso teises, nusprendė Europos žmogaus teisių teismas, skelbiama Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) tinklalapyje.
"Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka buvo neproporcingas", tokį sprendimą paskelbė EŽTT Didžioji kolegija dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto R. Pakso skundo.
Strasbūro teismas Didžioji kolegija, kurią sudarė 17 teisėjų, paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus, neleisdama R. Paksui dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Seimą.
Remdamasis šiuo protokolu R. Paksas skundėsi, kad Lietuvos rinkimų įstatymas buvo savavališkai pakeistas.
Strasbūro teismo sprendimas yra privalomas. Vadinasi, Europos Sąjungai priklausanti Lietuva privalės imtis deramų veiksmų ir užkirsti kelią tokio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimams ateityje. Teisėjai R. Paksui kompensacijos neskyrė, argumentuodami, kad pats teismo nuosprendis savaime yra "teisingas ir pakankamas teisingumo siekio patenkinimas", skelbia BBC.
Balandžio 28 d. Strasbūre Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija viešame posėdyje išklausė Europos Parlamento nario, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, iš prezidento posto nušalinto R. Pakso atstovo argumentus dėl pažeistų pilietinių ir politinių teisių atkūrimo. Trečiadienį R. Paksas į Strasbūrą irgi nevyko.
R. Paksas pabrėžė, jog jis nesibylinėjo su Lietuva, bet siekė įrodyti, kad tuometinės valdžios sprendimai jo atžvilgiu buvo neteisėti ir neteisingi: "Paksas yra ne prieš Lietuvos valstybę, bet prieš tuometinį valdžios klaną, organizavusį ir įvykdžiusį perversmą nušalinant žmonių teisėtai išrinktą valstybės vadovą. Lietuvos valstybė ir Lietuvos valdžia yra du skirtingi dalykai, nepaisant to, kaip gerai ji apie save galvotų".
Kaip primena ELTA, R. Paksas EŽTT prašė pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į laisvus rinkimus. Po 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad apkaltos būdu iš posto pašalintas R. Paksas iki gyvos galvos negalės eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką, buvo pakeisti atitinkami teisės aktai. Tai galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
R. Paksas apkaltos tvarka iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį. Pagrindas tam buvo Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuota, kad R. Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Joje buvo teigiama, kad tuometinis prezidentas neužtikrino valstybės paslapties apsaugos. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino R. Paksą dėl valstybės paslapties atskleidimo.
R. Paksas apie prezidento postą: "Pagyvensim, pamatysim"
Patį R. Paksą džiugina Strasbūre atkurtas teisingumas.
"Žmonėms, kurie tiki teisingumu, tai iš tikrųjų - didelė pergalė", - sakė R. Paksas trečiadienį partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje.
Jis nesiėmė svarstyti teisinių mechanizmų, kurie leistų jam siekti prezidento posto.
"Pagyvensim, pamatysim, - sakė R. Paksas, pažymėjęs tik prieš valandą gavęs EŽTT sprendimą. - Pirmiausiai reikia atidžiai išstudijuoti sprendimą, tačiau galiu pasakyti, kad ir kaip partijos pirmininkas, ir europarlamentaras sieksiu tiesioginės demokratijos Lietuvoje, radikalių ekonominių ir politinių reformų bei politinės korupcijos išnaikinimo. Koks bus postas siekiant šių dalykų – ne tiek ir svarbu".
Juokaudamas jis sakė, kad tai yra didelė Trijų Karalių dovana.
"Dabar viskas - R. Pakso rankose"
Liudvikas RAGAUSKIS, VšĮ Konstitucinių teisių gynimo agentūros vadovas
Pirmiausiai, net ir nesitikėjau, kad EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas R. Pakso atžvilgiu bus kitoks. Juk kalbame apie žmogaus prigimtines pilietines teises, teisę į rinkimus demokratinėje valstybėje. Ar valdžia galėjo tą teisę atimti, specialiai vienam žmogui pakeisdama įstatymus? Tai gal kažkas nuspręs, kad ir rudaplaukiai negali kandidatuoti į Seimą? Negalima specialiai vieno žmogaus atžvilgiu keisti visą teisinę bazę, nes taip pažeidžiamos žmogaus teisės. Dar įdomiau yra tai, kad Konstitucinis Teismas pasakė, jog sulaužius priesaiką nebegali jos duoti antrą kartą. Bet tai prieštarauja logikai. Juk parlamentarai, kai perrenkami dar vienai kadencijai, vėl duoda priesaiką. Tai juk jei vieną kartą davei, daugiau nebereikėtų, jei jau kartą sulaužius atimama teisė būti renkamam. Po EŽTT nieko privalomo nei Seimui, nei Konstituciniam Teismui nėra. R. Paksas pats gali paduoti į teismą valstybę ir bandyti prisiteisti moralinę, materialinę žalą, kad visą tą laikotarpį negalėjo balotiruotis į parlamentą. Arba gali bandyti kandidatuoti Seimo rinkimuose, jo Vyriausioji rinkimų komisija neregistruos, o jis tokį sprendimą gali paduoti į teismą. Galima imtis iniciatyvos, rašyti peticiją, kad būtų panaikintas tas draudimas balotiruotis, pakeistas įstatymas. Viskas dabar priklauso nuo paties R. Pakso, nes kiti nieko nedarys. O Konstitucinis Teismas pats savo sprendimo panaikinti negali, nes turi būti gautas koks Seimo narių grupės skundas, formuojama nauja praktika.
"Sprendimą gerbsime"
Stasys ŠEDBARAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
Su EŽTT sprendimu susipažinau ir ne iš spaudos. Iš karto galiu pasakyti, kad Teismo sprendimą Lietuva privalo gerbti kaip Europos bendrijos narė, nereaguoti neturime teisės, nes yra ir moralinė atsakomybė. Manau, dabar bus sudaryta darbo grupė ir teks keisti teisinę bazę. EŽTT pasisakė tik apie tai, kad sulaužius priesaiką politikui negali būti atimta galimybė būti renkamam į parlamentą visą gyvenimą. Apie prezidento rinkimus nekalbama. Tad kyla klausimas: kiek ta "skaistykla" turėtų tęstis? Pradžioje mes siūlėme, kad sulaužius priesaiką negali būti renkamas 5 metus, tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad visą gyvenimą į tuos postus, kur reikia duoti priesaiką. Dabar ją reikės duoti ir naujiems savivaldybių tarybų nariams. Tad iš esmės reikės keisti Seimo rinkimų įstatymą ir numatyti tam tikrą laikotarpį, kiek laiko sulaužęs priesaiką politikas negali būti renkamas. Žinoma, šventa logika būtų, jei atveriamas kelias būti renkamam į parlamentą, tai dar mažesni apribojimai turėtų būti taikomi ir savivaldos rinkimų atžvilgiu.
"Komentuoti sunku"
Ramunė SAKALAUSKAITĖ, Konstitucinio Teismo atstovė spaudai
Paties EŽTT sprendimo mes dar nematėme, tad negalime ir komentuoti. Reikia susipažinti su visu tekstu. Tokio precedento dėl apkaltos dar nėra buvę, tad ir komentuoti ką nors sunku.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą