Finišavusi Kuršių marių regata pasitarnavo buriavimo populiarinimui

Buriavimas

Šeštadienį Nidoje finišavo jubiliejinė - penkiasdešimtmetį švenčianti - Kuršių marių regata, kurioje šį kartą absoliučiai greičiausiu laivu tapo jachta "Raganosis" su kapitonu Sauliumi Pajarsku iš Kauno, o pagal perskaičiuotą laiką, įvertinus jachtų galimybes, čempione pripažinta "Vėtra", kurios įgulai vadovavo kapitonas Linas Baublys iš sostinės.

Renginio pabaigą paskelbė ir nugalėtojus apdovanojo regatos garbės komodoru tituluotas šalies ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.

Kuršių marių regata startavo rugpjūčio pirmąją Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Pirmojo etapo pradžią simboliniais varpo dūžiais paskelbė taip pat A. Brazauskas.

Regatoje dalyvavo 33 kreiserinės jachtos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Buriuotojai varžėsi aštuoniose grupėse, į kurias jachtos buvo suskirstytos pagal jų konstrukciją ir buringumą, kiekvieną grupę sudarė skirtingą greitį galintys pasiekti laivai.

Prastos sąlygos

Regatos pradžią paskelbęs premjeras A. Brazauskas sakė, jog sąlygos buriuoti buvo gana prastos: silpnas vėjas, stipri srovė ir pro šalį plaukiantys laivai. Panašūs orai laikėsi visą lenktynių savaitę, todėl daugelis regatos dalyvių skundėsi pasyviu buriavimu. Pasak jachtos "Callisto" įgulos, turistai galėjo džiaugtis saulėta savaite, tačiau plaukioti vėjo buvo per mažai.

Regatos vedėjai per mikrofoną linksmino lenktynių dalyvius ir žiūrovus, ragindami sukelti vėją pasinaudojant senolių patarimais. Sena tradicija, nesant vėjo, yra pasiųsti jauniausią įgulos narį kutenti laivo stiebo apačią. Anot renginio vedėjų, vėjas būtinai sustiprės, tik nežinia, ar jau po dešimties minučių, ar po šešių valandų. Vienas iš labai patikimų būdų sukelti viesulą - švilpauti ant denio. Drąsesniesiems renginio vedėjai siūlė įpilti į vandenį alkoholio, nes jį labai mėgsta Neptūnas. Šis būdas rizikingesnis, kadangi įpylus per mažai, stos visiškas štilis, o jei per daug - kils didžiulė audra.

Apdovanoti nugalėtojai

Regata buvo suskirstyta į penkis etapus. Ilgiausias etapas, pavadintas generalinio varžybų rėmėjo "Vitamax" vardu, siekė 90 jūrmylių ir tęsėsi nuo Klaipėdos iki Nidos pro Ventės ragą, gyvenvietes Lesnoj bei Polesk.

Šeštadienį vyko regatos nugalėtojų apdovanojimai. Buvo nustatyti du greičiausiai atplaukę laivai. Absoliučiai greičiausiu šiemet buvo pripažintas laivas "Raganosis" su kapitonu Sauliumi Pajarsku (Kaunas), o pagal perskaičiuotą laiką, įvertinus jachtų galimybes, čempione pripažinta "Vėtra" su kapitonu Linu Baubliu (Vilnius).

"Raganosis" 210,5 jūrmylių distanciją įveikė per 34 val. 41 min. 36 s. "Vėtra" tą pačią distanciją įveikė per 42 val. 22 min. 05 s.

Nugalėtojais kiekvienoje grupėje po penkių etapų tapo šie laivai:

0 grupė - "Raganosis" (kapitonas Saulius Pajarskas, Kaunas), I grupė - "Fuji Neris" (kapitonas Gintautas Mincė, Kaunas), II grupė - "Vėtra" (kapitonas Linas Baublys, Vilnius), III grupė - "Fėja" (kapitonas Pavelas Bašlykovas, Kaunas), IV grupė - "Joldija" (kapitonas Stasys Butkevičius, Vilnius), V grupė - "Ardarvita" (kapitonas Gytis Žumbakis, Klaipėda), VII grupė - "Skalva" (kapitonas Gintaras Kalonaitis, Kaunas), VIII grupė - "Gabija" (kapitonas Kęstutis Bartusevičius, Mažeikiai).

Šeštosios grupės šįkart nebuvo, nes regatoje nedalyvavo tokios konstrukcijos ir buringumo jachtos. Kiekvienos grupės nugalėtojai, išskyrus vadinamąją nulinę, buvo pripažinti Lietuvos kreiserinių jachtų čempionais.

Klubų įskaitoje laimėjo Kauno buriavimo klubas "Lazeris", antroje vietoje palikęs Vilniaus, o trečioje - Klaipėdos jachtklubus.

Abu regatos nugalėtojai buvo apdovanoti tradiciniais prizais. "Raganosio" kapitonui premjeras A. Brazauskas įteikė regatos varpą, o "Vėtrai" - regatos gaublį.

Renginį vainikavo Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertas nuo Nidos prieplaukoje plūduriuojančios jachtos denio. Publiką linksmino Gytis Paškevičius, Neda, Egidijus Sipavičius bei kiti muzikantai.

Turi savo istoriją

Kuršių marių regata pirmąsyk buvo surengta 1954 metais, po Stalino mirties, kai sportininkams pradėta leisti plaukti į pasienio zoną. Iki tol buriuotojai plaukiodavo tik nuo Danės žiočių iki Kiaulės nugaros. Lenktynės iš pradžių vykdavo ne kasmet, bet nuo 1976 metų regata startuoja kiekvieną pirmojo rugpjūčio sekmadienio rytą.

Šventinė regata šiemet buriavimo istorijai skyrė šiek tiek daugiau dėmesio. Renginiui buvo sukurtas specialus logotipas, vaizduojantis kurėną - dabartinių jachtų protėvį. Antradienį, rugpjūčio trečiąją, šventės atidarymo Nidoje metu žiūrovai galėjo stebėti improvizuotas šių autentiškų laivelių varžybas.

Renginys populiarėja

Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius prasidedant renginiui džiaugėsi, jog jubiliejinė regata yra savo populiarumo viršūnėje ir šiemet skirta ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams. Šiemet pirmąsyk buvo filmuojama pačioje jūroje. Vakarais regatos dalyviai ir svečiai Nidoje esančiame restorane "Feliksas" galėjo stebėti nufilmuotą medžiagą, taip pat restorane buvo demonstruojamos ne tik profesionalų, bet ir mėgėjų darytos nuotraukos.

Neringos miesto mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis džiaugėsi, jog renginio organizatoriai pasirinko Nidą. Regata žiūrovus traukė ne tik starto metu - šiemet norintieji galėjo apsilankyti visose lenktynėse dalyvaujančiose jachtose, o penktadienį buvo surengtos publikos varžybos. Pasak V. Giedraičio, šiemetinė regata - ne tik lenktynės, bet ir didelis buriavimo populiarinimas.

Publikos regatos dalyviai buvo nusiteikę linksmai - jie ne tik patys bandė paburiuoti, bet laivuose dar ir šoko bei dainavo. Lenktynių nugalėtojai buvo jachtos "Vilnis" buriuotojai, o antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo "Vilnis" bei "Ultra". Paskutinioji atplaukė "Neris".

Nemažai žiūrovų sutraukė ir mažųjų "Optimist" jachtų varžybos. Nugalėtoju tapo latvis Gatis Graudums su "Presto".

Giedrė NORVILAITĖ