Teisėjos Violetos Petkevičienės teigimu, šios lentelės buvo atidengtos oficialių ceremonijų metu, dalyvaujant tautinių bendrijų atstovams ir jos yra traktuotinos kaip puošybos elementai ir architektūriniai akcentai, kurie simbolizuoja Vilniaus miesto ryšius su kitomis bendruomenėmis ir valstybėmis.
„Teismas nusprendė, kad tai nėra oficialios lentelės, jos nedubliuoja gatvių pavadinimų lietuviškai, visos jos yra vienetinės ir skirtingos, todėl negali būti prilygintos masiniams užrašams kitos tautos kalba, jomis nesiekiama atskleisti informacijos kita nei valstybine kalba, konkuruoti su lietuvių kalba, ir nebuvo paremtos siekiu kitos kalbos asmenims greta lietuvių kalbos naudoti savo gimtąją kalbą. Teismas nusprendė, kad tai nėra viešieji užrašai, kaip tai numatyta Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. pirmoje dalyje“, - konstatavo teisėja.
Įpareigoti savivaldybę nukabinti lenteles teismo prašė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, teigusi, kad gatvių pavadinimų žymėjimas ne lietuvių kalba pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas. Anot jos, lentelėmis gali būti kurstoma nesantaika, dėl jų gauta piliečių ir visuomeninių organizacijų skundų. V.Vaičiūnienės teigimu, teismo sprendimas veikiausiai bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Jai pritaria žinomas kalbininkas K.Garšva.
„Sukurtas precedentas nesilaikyti Konstitucijos ir įstatymų, dabar kiekvienas galės ant savo namo pasikabinti lentelę su nelietuvišku užrašu ir sakyti, kad tai yra puošybos elementas. Tokius užrašus galime pasikabinti namie, net Liberalų sąjūdžio būstinėje, jei partija to nori. Tačiau viešieji užrašai ne lietuvių kalba draudžiami. Nemažai gyventojų tomis lentelėmis piktinasi, net Lietuvos lenkų rinkimų akcija piktinasi, jos tinklalapyje keturiomis kalbomis paskelbtas pasmerkimas“, - pastebėjo K.Garšva.
Anot jo, viešieji užrašai ne lietuvių kalba primena okupacijos laikų užrašus.
„Okupacijos laikais būdavo užrašai rusiški ir lenkiški. Kažkodėl nenorime atsisakyti okupacijos padarinių. Ir labai gaila, kad teismas nekompetentingas. Teisėjai iki šiol palaikė ir dvikalbius vietovių užrašus. Jiems buvo neaišku, ar tie dvigubi gatvių pavadinimai yra informaciniai užrašai, nors net asilui aišku, kad tai informaciniai užrašai“, - akcentavo kalbininkas. Anot jo, Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad šiomis lentelėmis siekiama išreikšti pagarbą kitoms tautybėms.
„Tačiau tą pagarbą galima išreikšti ir nepažeidinėjant įstatymų, kitais būdais. Jei nori pareikšti pagarbą, tai ir pareikšk normaliai, o ne sukelk sumaištį. Padarykit muziejų ar dar ką nors tautinėms mažumoms, nes lojalioms tautinėms mažumoms net nepatogu, kad esą dėl jų pažeidinėjami įstatymai. Sunku pasakyti, ko tuo siekia R.Šimašius, tik galiu pasakyti, kad dėl kultūros politikos jis neturi proto. Prisiminkime, kad jis, būdamas Seimo narys, pliurpė dėl pavardžių rašybos įvairiomis raidėmis, o man, kaip specialistui, net neleisdavo paaiškinti, kuo tai pavojinga. Matyt, meras taip elgiasi tikėdamasis, kad kam nors tai patiks, nors iš tikro yra atvirkštinė reakcija“, - kalbėjo K.Garšva.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą