Gaujos ginklininką vadeiva nužudė prieš teismo posėdį

Teismas tęsiasi

"Dingo be žinios". Tokia frazė 1996-1998 metų Klaipėdos policijos kriminalinių įvykių suvestinėse buvo itin dažnai. Būtent tais metais dingo itin nemažai uostamiesčio nusikalstamo pasaulio veikėjų. Beveik visais atvejais tai reiškė viena - yra nužudytas, lavono vieta nežinoma.

Toks likimas ištiko Naurijų Norkų, Judvytį Edisoną, Marijų Butkų, Kęstutį Kochą, Artūrą Gerulį bei kitus su organizuotomis Klaipėdos gaujomis siejamus veikėjus. Kai kurie iš jų buvo nužudyti stambiausios - Sigito Gaidjurgio - gaujos, dažnai - paties vadeivos rankomis.

Sigio nepasitikėjimas aplinkiniais žmonėmis tokį patį likimą lėmė ir vienam artimiausių jo bendražygių - Viktorui Beriozkinui (gim. 1949 m.), pravarde Čigonas. Vakar jo nužudymo byla nagrinėta Vilniaus apygardos teisme tęsiamame S. Gaidjurgio gaujos procese.

Kreipėsi į žurnalistus

Apie V. Beriozkino dingimą jo duktė policijai pranešė 1998 m. birželio viduryje, nors pareigūnai apie Čigono dingimą žinojo jau anksčiau.

Maždaug po mėnesio, liepos viduryje, "Vakarų ekspreso" redakcijoje apsilankė V. Beriozkino sugyventinė Adelė Ivaškevičienė ir pasakė mananti, kad jos gyvenimo draugas yra pagrobtas.

A. Ivaškevičienė pasakojo, kad gegužės 3 d. jai paskambino pas draugą svečiavęsis Viktoras ir paprašė jį nuvežti prie Senojo turgaus, kur turi susitikti su žmogumi, įkalbinėjančiu kartu verstis automobilių verslu.

Pasak moters, išlipdamas iš mašinos, V. Beriozkinas nepasiėmė nieko, net mobilaus telefono, pasakė, kad po kelių minučių sugrįš. Draugė jo laukė dvi valandas. Po to išvažiavo namo, paskambino pažįstamiems - niekas Viktoro nematė.

Žurnalistams A. Ivaškevičienė sakė tikinti, kad Viktoras tebėra gyvas - taip esą teigė ektrasensai. Moteris spėjo, jog Čigonas dingo todėl, kad perdaug žinojo.

Ginklai, ginklai, ginklai

Bemaž po trejų metų konkretesnės nei ekstrasensai profesijos žmonės - prokurorai - nustatė, kad tuo metu, kai moteris bendravo su "Vakarų ekspresu", V. Beriozkinas buvo jau nužudytas. A. Ivaškevičienė buvo teisi tik dėl vieno dalyko - Viktoras išties perdaug žinojo, būtent todėl jis ir dingo.

V. Beriozkinas nužudytas baiminantis, kad teisme neišduotų bendrininkų

Du kartus, 1975 m. ir 1976 m., už valstybinio turto grobstymą teisto Čigono vardą policija siejo su S. Gaidjurgio grupuote. Kriminalistų teigimu, anksčiau taksi bei įvairių valdiškų įstaigų vairuotoju, restorano "Vėtrungė" padavėju, Buities rūmų bei "Autoserviso" direktoriumi dirbęs V. Beriozkinas Sigio gaujoje ėjo savotiško buhalterio pareigas.

Kitais duomenimis, jis miesto nusikaltėlius aprūpindavo ginklais. Spėjama, jog būtent Čigonas prižiūrėjo garažą Minijos gatvėje, kur dar 1995 m. liepą policija rado daug ginklų - 400 gramų trotilo, 5 granatas, 10 granatsvaidžių, kulkosvaidį "Kalašnikov", 600 įvairių šovinių.

Prieš savaitę iki šio įvykio Reikjaviko gatvėje du apylinkės inspektoriai atsitiktinai sulaikė Čigono brolį Vladimirą Beriozkiną (gim. 1948 m.), besinešusį krepšį su 100 šovinių, Kalašnikovo automatu su optiniu taikikliu, tris pistoletus, tris pistoleto vamzdžius, penkis slopintuvus, 2,9 kg sprogstamosios medžiagos plastito.

Per kratą Vladimiro automobilyje "Opel Ascona", kuriuo važinėjo jo brolis Viktoras, rasta dar 400 šovinių bei 132,5 gramo marichuanos. Vladimiras teigė, jog ginklus jam davė brolis.

Nutildė amžiams

Po brolio sulaikymo Čigonas pasislėpė, tačiau 1996 m. lapkritį jis atėjo į prokuratūrą ir pasidavė. V. Beriozkinui buvo iškelta baudžiamoji byla už didelio kiekio sprogmenų, šaudmenų ir šaunamųjų ginklų, taip pat narkotinių medžiagų laikymą.

1997 m. vasarį, pablogėjus Čigono sveikatai (atvira plaučių ir gerklų tuberkuliozė, kepenų cirozė), Klaipėdos apylinkės teismas jam pakeitė kardomają priemonę - V. Beriozkinas išleistas už užstatą.

1998 m. balandžio 9 d. V. Beriozkino byla turėjo būti pradėta nagrinėti apylinkės teisme, tačiau, neatvykus svarbiam liudytojui - jo broliui Vladimirui, posėdis atidėtas neribotam laikui. Praėjus mėnesiui, V. Beriozkinas dingo.

Tada A. Ivaškevičienė žurnalistams pasakojo, kad laukdamas teismo Viktoras nė neketino slėptis.

Panašu, to ir bijojo S. Gaidjurgis. Galbūt Sigis įtarė, kad Čigonas teisme netylės ir papasakos ginklų įgijimo aplinkybes ar dar daugiau - viską apie jo gaują. Tiesa, labiau tikėtina, jog gaujos vadeivai įtarimą sukėlė kardomosios priemonės V. Beriozkinui pakeitimas - manyta, kad teismas laisvėn Čigoną paleido mainais už informaciją apie nusikaltėlius.

Įtarimais pagarsėjęs S. Gaidjurgis ir šįkart nesuabejojo - pasitarus su grupuotei priklausiusiu samdomu žudiku Alvydu Juodriu, nuspręsta V. Beriozkiną nutildyti amžiams.

Mėgo slėpti lavonus

Lemtingąją gegužės 3 d. S. Gaidjurgis sužinojo apie V. Beriozkino susitikimą su Algimantu Č. Anot prokuratūros tyrimo, apie 15 val. kartu su A. Juodriu atvykęs prie Senojo turgaus, Sigis įsisodino Čigoną į automobilį ir nuvežė nenustatyton vieton.

Ankstyvą kitos dienos rytą Klemiškės kaime S. Gaidjurgis susitiko su savo asmens sargybiniu Renatu Šadeikiu ir gaujai priklausiu Mariumi Marijošiumi, jau prieš tai vadeivos paliepimu nužudžiusiu kelis žmones.

Šiems buvo parodytas V. Beriozkinas ir liepta ieškoti vietos, kur būtų galima jį nužudyti ir paslėpti lavoną. Vidurdienį S. Gaidjurgis, A. Juodris, R. Šadeikis ir M. Marijošius atvežė Čigoną į Palangos mišką.

Čia buvo iškasta duobė. Prokurorų teigimu, pats Sigis išsitraukė pistoletą ir trimis šūviais į galvą nužudė V. Beriozkiną.

Beje, vakar teisme Vilniuje M. Marijošius teigė, kad į Čigoną šaudė ne S. Gaidjurgis, o R. Šadeikis. M. Marijošius pareiškė pasiruošęs važiuoti papildyti savo parodymus įvykio vietoje. Teismas nutarė sustabdyti V. Beriozkino nužudymo aplinkybių aiškinimąsi ir atlikti parodymų patikrinimą jo žmogžudystės vietoje.

Beje, pasak teisėtvarkininkų, Čigono kūnas buvo užkastas "tyrimo metu nenustatytoje Palangos miško vietoje". Jis iki šiol nerastas, nes, spėjama, pats S. Gaidjurgis, nežinant bendrininkams, buvusio bendražygio lavoną vėliau galėjo perlaidoti kitoje vietoje.

Operatyviniais duomenimis, taip Sigis elgėsi ne kartą - esą gaujos vadeiva grįždavo į žmogžudystės vietą jau kitą dieną, vienas atkasdavo lavoną ir automobiliu perveždavo kitur. Informaciją apie S. Gaidjurgio aukas pareigūnams atskleidę Panevėžio "tulpinių" gaujos nariai, veikę kartu su Sigiu, patys nustebdavo, kai jų nurodytose vietose nebūdavo randami lavonai.

Tomas GUKAUSKAS