Gediminas Grina: Valdemaras Tomaševskis nesutiko bendrauti su VSD pareigūnu

"Tuos Lietuvos piliečius, kurie yra patekę į priešiškų interesų lauką, VSD, pagal galimybes, įspėja, o ne baudžia, nes patekimas į priešiškų interesų lauką nėra nusikaltimas. Yra politikų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo įspėti apie riziką patekti į priešiškų interesų įtaką. Čia - dėl įtarimą keliančių asmenų bandymų prieiti prie sprendimus priimančių valstybės tarnautojų, pareigūnų. Deja, su liūdesiu turiu pasakyti, kad pasitaiko atvejų, kai nenorima susitikti pokalbiui su žvalgybos pareigūnu. Ir buvo net nemalonus pavyzdys visai neseniai, kai politikas Lietuvos Respublikos pilietis, parlamento narys V. Tomaševskis atsisakė kalbėtis su VSD pareigūnu", - sakė G. Grina, antradienį kartu su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu Seime atsakinėjęs į parlamentarų klausimus.

VSD vadovas keliančiu nerimą Krymo įvykių kontekste įvardino tai, kad "kai kurių tautiniu pagrindu sudarytų politinių darinių atstovai ne tik, kad nepasmerkė, bet tiesiogiai ar ne pritarė Rusijos veiksmams Ukrainoje".

Pats V. Tomaševskis naujienų agentūrai neneigė sulaukęs skambučio, tačiau jis jam pasirodė įtartinas.

"Kažkas skambino, bet net neprisistatė man. Man reikėjo sužinoti jo pavardę, jeigu teisingai pasakė, kažkoks Petrauskas, bet sakau, "apie ką kalbėsime", jis negali pasakyti. Sakau, "kokios čia paslaptys", "jeigu yra kažkokios problemos, tai su ponu G. Grina galime susitikti, perduokite jam", bet man G. Grina taip ir nepaskambino", - Eltai sakė V. Tomaševskis.

Jis sakė tiksliai neatsimenąs, kada buvo skambinta, bet esą galėjo būti prieš dvi savaites.

"Jeigu G. Grina nori su manimi susitikti, tai aš visą laiką susitinku, bet su kiekvienu specialistu, kuris neprisistatė, manau, kad fiziškai neįmanoma susitikinėti. Tuo labiau, kad jis nesako, apie ką kalbėsime. Nežinau, gal čia koks provokatorius skambina, čia dabar provokacijų labai daug", - nurodė politikas.

Atsakydamas į parlamentarės Larisos Dmitrijevos nuogąstavimus, VSD vadovas pažymėjo, kad jo tarnybos pareigūnai nestebi asmenų pagal jų priklausomybę tautinei mažumai.

"Mes stebime asmenis, kurie turi sąsajų su valstybėmis, kurios turi priešiškų interesų Lietuvos valstybei. (...) Ką minėjau apie Krymo atvejį, tikrai Lietuvos nacionalinis saugumas gali susilpnėti, jeigu tautinės mažumos vieną gražią dieną pasidarys vienos didelės valstybės įkaitais", - konstatavo G. Grina.

Tarnybos vadovas pažymėjo, kad "VSD užkerta kelią ir vykdo prevencinius veiksmus tik galiojančių įstatymų ir žmogiškųjų ir materialinių resursų ribose".

"Negaliu neprisiminti prieš dvejus metus Lietuvoje įvestos teisinės normos, pagal kurią užsienio valstybių žvalgybinę veiklą buvo leidžiama stebėti tik dvylika mėnesių. Sunku pasakyti, ar tai buvo politinio nepasitikėjimo žvalgybos ar teisėsaugos institucijomis išraiška ar kažkoks atsakas. Matyt, buvo nepagalvota ar neatkreiptas dėmesys į tai, kad priešiškos valstybės (...) veikla yra neterminuota, ji vyksta nuolat", - sakė G. Grina.

VSD vadovas paminėjo, kad "informacinę grėsmę kelia ir nemažas skaičius akredituotų Lietuvoje žurnalistų, kurių darbo tikslas - eskaluoti prieš Lietuvą nukreiptą propagandą". Tarp konkretesnių pavyzdžių G. Grina paminėjo "keletą NTV televizijos reportažų".

Daug parlamentarų klausimų VSD ir Generalinės prokuratūros vadovai sulaukė apie atvejį, kai internete buvo paskelbta peticija, raginanti atplėšti Klaipėdos kraštą ir prijungti jį prie Rusijos.

"Noriu atkreipti dėmesį į geopolitines realijas. (...) VSD neatmeta Rusijos provokacijos tikimybės. Nes šalis, kuri be skrupulų okupuoja kaimyninių šalių teritorijas ir grasina regioniniam saugumui, tuo labiau gali be skrupulų rengti ir kurstyti socialinius neramumus, etninę priešpriešą, menkinti piliečių pasitikėjimą valstybe", - sakė G. Grina, pridurdamas, kad "ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje Vakarų Lietuvoje vaidina Rusijos konsulato darbuotojai Klaipėdoje".

VSD savo pranešime siūlė blaiviai ir pragmatiškai vertinti minėtas iniciatyvas, nepasiduoti provokacijoms, netapti papildomais šių idėjų skleidėjais.

"Tokio pobūdžio peticijas, net ir siekiant pačių absurdiškiausių tikslų, gali užregistruoti ir joms pritarti pasirašant elektroniniu būdu bet kas, tikru vardu ar slapyvardžiu pasivadinęs asmuo. Tokio pobūdžio veiksmai laikytini ilgalaike grėsme nacionaliniam saugumui, pirmiausia, psichologinių karų kontekste", - sakė G. Grina.