Gegužės 1-ąją „darbietis“ remiasi Engelso mokymu

LRT.lt primena, kad idėją, jog žmogų sukūrė darbas, priskiriama Karlo Marxo bendražygiui Frydrichui Engelsui. Ją jis išreiškė savo veikale „Darbo vaidmuo beždžionės virtimo žmogumi procese“.

„Nebėra kairiųjų, dešiniųjų, centristų, bet mes – centro kairė“

M. Zasčiurinskas sakė pritariąs, kad Gegužės 1-oji būtų nedarbo diena. „Darbas kaip veiklos prasmė, mano manymu, yra labai svarbus. Nes tik per darbą kuriamos vertybės – ir materialinės, ir dvasinės.“

„Darbietis“ taip pat pabrėžė, kad visi jo registruoti Seime įstatymų projektai buvo „nukreipti į paprastų žmonių gyvenimo gerinimą“.

M. Zasčiurinskas griežtai paneigė, kad Darbo partija yra iš esmės tokia pati leiboristų partija, kaip ir socialdemokratai. „Manau, kad XXI amžiuje nereiktų skirstyti partijų į kairiąsias, dešiniąsias ir centro. Tai jau praeities reliktas. Bet žiūrint pagal tą skalę, mes esame centro kairė“.

Svarbiausia – solidarumas

Kaip sakė politologė Jolanta Bielskienė, Gegužės 1-oji – vienintelė diena metuose, kai švenčiama kairiųjų šventė, išreiškianti kairiųjų idėjų esmę. Jos teigimu, tai – kova už dirbantį žmogų, jo teises ir svarbiausia – už solidarumą.

Pasak J. Bielskienės, darbas kaip vertybė nėra supriešinamas su kitomis vertybėmis: „Reikia siekti, kad ir tie, kurie kuria darbo vietas, ir tie, kurie dirba, iš tikrųjų dirbtų kartu.“

Politologės žodžiais, šis solidarumo siekis yra pagrindinis ekonominės demokratijos principas. Jei samdomi darbuotojai būtų įtraukiami į planavimą ir pelno paskirstymą, tai „visi būtų toje pačioje valtyje ir siektų to paties tikslo“.

Nors švenčiant Gegužės 1-ąją darbdavys, anot J. Bielskienės, nėra supriešinamas su darbuotoju, o darbas – su kitomis vertybėmis, kyla klausimas: kodėl tuomet Tarptautinė darbo diena yra būtent kairiųjų šventė?

„Nes būtent kairieji gina dirbantį žmogų – nesupriešindami jo su darbdaviu, bet prašydami pripažinti dirbančio žmogaus indėlį į ekonomiką, demokratiją. Jei tai įvyksta, tai nėra ir jokio susipriešinimo: kova vyksta tik tol, kol tai neįgyvendinta“, - pažymėjo politologė.

„Tai – šventė be šventumo“

Seimo nario konservatoriaus-krikdemo Manto Adomėno požiūriu, Gegužės 1-oji neturėtų būti nedarbo diena.

„Pirmiausia – dėl politinių-istorinių asociacijų: juk tai – komunistų šventė“, - portalui LRT.lt sakė M. Adomėnas. Politiko manymu, minėti ją yra kone tas pat, kas Vokietijoje švęsti nacių šventes. „Tai – šventė be turinio, šventė be šventumo“, - pabrėžė konservatorius.

Bet kadangi, anot M. Adomėno, kairė „turi problemų su šventumu“, tai kokią nors šventę jiems lyg ir reiktų turėti. Kita vertus, politiko manymu, Gegužės 1-oji visada bus susijusi su marksistiniais ir komunistiniais paradais, Lenino portretų iškėlimu.

Darbas: vertybė, priemonė ar Dievo bausmė?

Pasak M. Adomėno, darbas nėra šventas dalykas – bent jau kaip jį suvokia tie, kurie švenčia Tarptautinę darbo dieną. J. Bielskienė, savo ruožtu, pabrėžė, kad darbas yra vertybė: „Visi mes esame žmonės, mums reikia darbo, nes darbas mums yra išgyvenimo šaltinis“.

LRT.lt primena, kad klasikinė filosofija teikė pirmenybę kultūriniam laisvalaikiui prieš naudingą darbą. Prasmingas laisvalaikis, anot Aristotelio, mums teikia didžiausią laimę; atsisakome jo dėl darbo tik tam, kad ir vėl galėtume po to laisvai ir prasmingai leisti laiką.

Pagal Šventąjį Raštą darbo poreikis žmogui – veikiau Dievo bausmė už nuodėmę: „Savo veido prakaite tu valgysi duoną, iki nesugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas, nes dulkė esi ir dulke vėl virsi“ (Pr 3, 19).

LRT.lt primena, kad Tarptautinės darbo dienos ištakos – 1886 m. gegužės 1 d. įvykiai Čikagoje, kai policija malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu buvo reikalaujama sutrumpinti darbo dieną iki 8 valandų. 1889 m. Gegužės 1-oji paskelbta viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Lietuvoje ši šventė buvo iškilmingai švenčiama sovietų okupacijos metais.