Gegužės 16-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Savo vardadienius šiandien švenčia: Bitė, Debora, Melita, Ubaldas, Vaidmantas, Vaidmantė;

rytoj: Bazilė, Gaila, Gailas, Gailė, Nedinga, Nerdingas, Paskalis, Virkanta, Virkantas, Virdvaldas;

poryt: Erdmantas, Erdmantė, Erdmas, Erdmilė. Erikas, Julita, Rytė, Venancijus, Venantas.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 5.11, leidžiasi 21.21. Dienos ilgumas - 16.10.

Ketvirtąją delčios dieną Mėnulis teka 3.13, leidžiasi 16.43.

Saulė Jaučio ženkle.

Protingos mintys:

"Protingi žmonės - geriausia enciklopedija" (J. V. Gėtė).

Lietuvos istorija mena

1886 m. Ariogaloje gimė neotomistas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigimo iniciatorius, pedagogas, VDU rektorius Stasys Šalkauskis. Mirė 1941 m.

1906 m. išleistas pirmasis legalaus Lietuvos socialdemokratų partijos savaitraščio "Naujoji gadynė" numeris.

1991 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė monsinjorą Juozą Tunaitį Vilniaus arkivyskupo augziliaru, Sigitą Tamkevičių - Kauno arkivyskupo augziliaru.

1996 m. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas.

1997 m. Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, iškilmingai atidaryta Prezidento rezidencija.

1997 m. Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir Izraelio susitarimas dėl bendradarbiavimo telekomunikacijų, pašto ir informatikos srityse.

1999 m. Prezidentui Valdui Adamkui suteiktas Ilinojaus technologijos instituto (JAV) garbės daktaro vardas.

2000 m. Seimas rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Ši data siejama su XIII amžiuje vykusiu Saulės mūšiu, kuriame susivienijusios baltų gentys nugalėjo kalavijuočius.

2006 m. Europos Komisija nusprendė, kad dėl per didelės infliacijos Lietuva nuo 2007 metų sausio 1 dienos dar negali tapti euro zonos nare.

2008 m. Seime iškilmingai pagerbtas 80-mečio jubiliejų švenčiantis Helsinkio grupės įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus.

2011 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" karininko kryžiumi apdovanojo garsią orangutangų tyrinėtoją profesorę Birutę Mariją Galdikas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1703 m. mirė prancūzų rašytojas Šarlis Pero (Charles Perrault), parašęs pasakas vaikams "Miegančioji gražuolė" bei "Raudonkepuraitė".

1770 m. būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVI Versalyje vedė Mariją Antuanetę (Marie Antoinette), Austrijos imperatorienės Marijos Teresės dukterį.

1792 m. atidarytas Venecijos teatras ("Fenice"), kuriame buvo rengiamos garsiųjų italų Gaetano Donicečio (Gaetano Donizetti), Vinčenco Belinio (Vincenzo Bellini), Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operų premjeros. 1836 metais visiškai sudegęs pastatas netrukus buvo iš naujo atstatytas, bet 1996 metais vėl, dabar galutinai, sudegė.

1868 m. JAV Senatas balsavo dėl prezidento Endriaus Džonsono (Andrew Johnson) vieno apkaltos kaltinimo punkto. Kad apkaltos punktas būtų patvirtintas ir prezidentas nušalintas nuo pareigų, pritrūko tik vieno balso. Gegužės 26 dieną Senatas nesugebėjo dviejų trečdalių dauguma patvirtinti kitų kaltinimų, ir E. Džonsonas (Andrew Johnson) buvo išteisintas.

1881 m. Vokietijoje, netoli Berlyno, pradėjo veikti pirmasis pasaulyje viešasis elektrinis tramvajus.

1888 m. Filadelfijos Franklino institute Emilis Berlineris (Emile Berliner) pirmą kartą pademonstravo garso įrašymą plokštelėje ir jo atgaminimo techniką.

1905 m. gimė JAV kino ir scenos aktorius, Nobelio premijos laureatas Henris Fonda (Henry Fonda). Labiausiai išgarsėjo vaidmenimis kino juostose "Rūstybės kekės" ir "Dvylika piktų vyriškių".

1929 m. pirmieji JAV Kino meno akademijos apdovanojimai įteikti aktorei Dženet Geinor (Janet Gaynor) ir aktoriui Emiliui Dženingsui (Emil Jannings); geriausias filmas buvo "Sparnai" ("Wings"). Šis apdovanojimas nuo 1931 metų vadinamas "Oskaru".

1963 m. JAV astronautas Gordonas Kuperis (Gordon Cooper), per 34 valandas kapsulėje "Mercury-Atlas" apskriejęs Žemę 22 kartus, laimingai tekštelėjo į Ramųjį vandenyną prie Midvėjaus salų.

1967 m. Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles De Gaulle) faktiškai vetavo Didžiosios Britanijos stojimą į Europos Ekonominę Bendriją.

1969 m. ant Veneros paviršiaus nusileido sovietų kosminis aparatas "Venera 5".

1975 m. japonė Džunko Tabei (Junko Tabei) tapo pirmąja moterimi, įkopusia į aukščiausią pasaulio viršukalnę - 8 tūkst. 850 metrų aukščio Everestą.

1989 m. Pekine pirmą kartą po 30 metų susitiko Sovietų Sąjungos ir Kinijos vadovai - Michailas Gorbačiovas bei Den Siaopinas (Deng Xiaoping) - tuo oficialiai baigėsi nesantaika tarp šių šalių.

1990 m. po keturis dešimtmečius trukusio komunistų valdymo Vengrijoje sudaryta Jozefo Antalo (Jozsef Antall) centro dešinioji koalicinė vyriausybė.

1997 m. mirė režisierius Džiuzepė de Santis (Giuseppe De Santis), vienas Italijos pokario kino metrų, bene labiausiai išgarsėjęs 1949 metais pasirodžiusiu filmu "Riso Amaro" ("Kartieji ryžiai").

2000 m. naujuoju Turkijos prezidentu prisaikdintas teisėjas Ahmetas Nedždetas Sezeras (Ahmet Necdet Sezer).

2001 m. Jungtinės Valstijos paskelbė Airijos respublikonų armijos grupuotę "Real IRA" "užsienio teroristų organizacija".

2002 m. Belgija tapo antrąja šalimi po Nyderlandų, legalizavusia eutanaziją, žemiesiems parlamento rūmams priėmus įstatymą, suteikiantį pacientams teisę mirti.

2003 m. savižudžiai, prikrovę automobilius sprogmenų arba apsirišę jų juostomis, penkiose Kasablankos vietose surengė teroro aktus. Žuvo 45 žmonės, 12 jų buvo savižudžiai, sužeista apie 60 žmonių.

2005 m. Kuveitas patvirtino įstatymą, suteikiantį teisę moterims balsuoti parlamento rinkimuose ir būti išrinktoms.